Medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje akušeris-ginekologas Tomas Lūža atkreipia dėmesį į ginekologinių operacijų pažangą, kurių dėka galima ne tik padėti greičiau ir lengviau sugrąžinti sveikatą, bet ir spręsti moterų vaisingumo problemas. Gydytojas pabrėžia, jog naudojami chirurginiai metodai yra tausojantys ir minimaliai invaziniai. O tai reiškia ne tik lengvesnį pooperacinį laikotarpį bei gijimą, tačiau leidžia optimaliai išsaugoti moters fizinę ir reprodukcinę sveikatą arba net ją pagerinti.
Dėl kokių sveikatos problemų dažniausiai į jus kreipiasi pacientės?
Pacientės kreipiasi dėl įvairiausių ginekologinių problemų: mėnesinių ciklo sutrikimai, pilvo skausmai bei kitos problemos, kurios taip pat gali būti sprendžiamos tausojančiomis ginekologinėmis operacijomis. Dažnai jos atvyksta ir dėl ekspertinės nuomonės, susijusios su operaciniu gydymu ir jo apimtimi. Kaip bebūtų – pacientėms kiekviena gydytojo rekomenduojama intervencija kelia nerimą, todėl džiaugiuosi, kad jos linkusios pasitarti su keliais gydytojais ir ieško geriausių sprendimų tausoti savo sveikatą.
Labai džiaugiuosi, kad mano darbus įvertina ir kolegos akušeriai-ginekologai, vis dažniau dėl sudėtingesnių situacijų operacinio gydymo, pacientėms rekomenduoja atvykti konsultacijai pas mane.
Sulaukiu pacienčių ne tik iš Klaipėdos, bet ir kitų Lietuvos regionų, taip pat ir užsienio. Dažniausi klausimai – gimdos miomos, endometriozė, nevaisingumas, kurio priežastys gali būti gydomos chirurginiu būdu.
Specializuojatės ginekologinėje chirurgijoje. Kokias operacijas atliekate?
Mano atliekamų operacijų spektras – platus: nuo histeroskopijų, konizacijų iki laparoskopinių miomektomijų, histerektomijų ar operacijų dėl šlapimo nelaikymo, moters dubens organų nusileidimo korekcinių operacijų.
Histeroskopu dažniausiai šaliname gimdos polipus, pogleivio miomas, gimdos sąaugas ar pertvaras. Laparoskopiniu būdu tiriame dėl nevaisingumo priežasčių, endometriozės, šaliname kiaušidžių cistas, gimdos miomas. Džiaugiuosi, kad turime galimybę visas dienos chirurgijai priskiriamas operacijas atlikti ligonių kasų lėšomis.
Kuo jūsų minėtos operacijos, dar vadinamos tausojančiomis, skiriasi nuo įprastinių?
Tokio pobūdžio operacijoms taikome specialią metodiką bei naudojame naujausią aparatūrą. Privalumas tas, kad gydant vaisingumo problemas ar planuojančioms pastoti moterims ypatingą dėmesį skiriame kiaušidės audinio išsaugojimui, kiaušintakių ir gimdos funkcijoms atstatyti, taikome sąaugų profilaktiką. Tokiu būdu pooperacinis laikotarpis būna ženkliai trumpesnis, o gijimas – daug sklandesnis. Svarbiausia tai, kad tausojančių operacijų metu turime galimybę optimaliai išsaugoti moters fizinę ir reprodukcinę sveikatą arba net ją pagerinti.
Ką moteriai vertėtų žinoti ruošiantis vizitui pas ginekologą?
Pirmas ir svarbiausias patarimas – nusiteikimas. Atvykstat vizitui pas ginekologą stresas jums nepadės. Visuomet stengiuosi pacientėms sukurti pasitikėjimo specialistu atmosferą. Ramus ir pasitikėjimu grįstas bendravimas sukuria išsamios ir sklandžios konsultacijos rezultatą.
Labai svarbu savo lytine sveikata profilaktiškai rūpintis kartą metuose. Dar lig šiol savo praktikoje po pandemijos stebiu daug užleistų ligų atvejų: moterys laiku negalėjo kreiptis, o praėjus daugiau laiko – problemos gerokai pažengė. Tad noriu kiekvienai pacientei palinkėti atsakomybės už savo sveikatą ir reguliariai lankytis pas savo akušerį-ginekologą.
Jei pacientė atvyksta į konsultaciją dėl gimdos polipų, kiaušidžių cistų ar kitų gimdos gleivinės pakitimų - geriausia atvykti paskutinėmis mėnesinių dienomis. Nesvarbu, kad ir kraujuojant ar iškart po mėnesinių. Šiuo laikotarpiu konsultacija, atlikti instrumentiniai tyrimai duos tiksliausius atsakymus.
Jei pacientė atvyksta atlikti tyrimus – tepinėliams ar citologiniam tyrimui – geriausia atvykti vizitui po mėnesinių.
Ovuliacijos įvertinimui tinkamiausias konsultacijos laikas – ciklo vidurys arba antroji jo pusė. Apibendrinant, profilaktiškai pasitikrinti – geriau atvykti pirmoje ciklo pusėje nei antroje.
Pageidautina į ginekologo konsultaciją atvykti tuščia šlapimo pūsle, o konsultacijai dėl šlapimo nelaikymo – su pilnesne šlapimo pūsle.
Laikantis šių rekomendacijų gausite tiksliausius tyrimų rezultatų bei akušerio - ginekologo konsultacijos atsakymus.
Dar viena delikati ir moterų sveikatai bei pasitikėjimui aktuali tema: dubens organų nusileidimas. Kokie simptomai tai išduoda ir kada reikia kreiptis į specialistą?
Dubens organų nusileidimas diagnozuojamas, kai moteris pajaučia išlendantį darinį iš makšties. Pradinėje stadijoje moteris vakarais, po sunkesnio fizinio krūvio ar pasilenkusi pajaučia, kad kažkas ima lysti pro lytines lūpas. Vėliau išlendantis darinys vis didėja, pasidaro kumščio dydžio, tampa sunku pasišlapinti, pasituštinti, nusileidusi makšties sienelė ar gimda ima trintis į rūbus, atsiranda pragulos. Pasidaro nepatogu vaikščioti, atsisėsti, moterys ima vengti eiti į pliažą, pirtį, baseiną, tampa ne tik socialiai, bet ir lytiškai pasyvios.
Šios problemos atsiranda pakitus audinių tamprumui, elastingumui, dažniausiai dėl amžiaus, nėštumų, gimdymų, sunkaus fizinio krūvio, užkietėjusių vidurių, genetinių ir kitų veiksnių.
Atsiradus šiems nusiskundimams, reikėtų atvykti pasikonsultuoti dėl galimų sprendimų būdų. Pradžioje gali padėti specialūs dubens dugno raumenis stiprinantys pratimai, medikamentai. Ligai progresavus, svarstome apie chirurginę problemos korekciją. Dažnai manoma, kad padėti gali tik gimdos pašalinimas, tačiau gimda čia niekuo dėta – jos pašalinimas nepadeda, o dažnu atveju ir padidina makšties sienelių nusileidimo progresavimą. Chirurgiškai problemą sprendžiame surasdami vyraujantį defektą ir jį sustiprindami savais pacientės audiniais ar panaudodami sintetinius specialius implantus.
Ar šlapimo nelaikymo problema gali būti išspręsta chirurginiu būdu?
Žinoma. Tokios situacijos kaip nevalingas šlapimo pratekėjimas fizinio krūvio metu, kosint ar čiaudint – aiškūs simptomai, bylojantys apie įtampos šlapimo nelaikymo problemą. Ją sprendžiame operaciniu būdu: per kirkšnis, po šlaple pravedame specialią juostelę – implantą. Fizinio krūvio metu ties implantu šlaplė užsispaudžia - šlapimas susilaiko.
Šlapimo nelaikymas, pratekėjimas gali atsirasti ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, tokių kaip dirgliosios šlapimo pūslės sindromas. Norisi dažnai šlapintis, šlapimas prateka be fizinio krūvio, dažniau šlapinamasi naktį, būna imperatyvaus noro šlapintis epizodai. Šiuo atveju nereikia chirurginio įsikišimo – operacija nepadės. Šiuo atveju gelbsti specialus medikamentinis gydymas.
Minėjote, kad ir tam tikros vaisingumo problemos gali būti sprendžiamos tausojančių operacijų metodais. Ar norite pasakyti, kad kai kuriais atvejais užtenka tik chirurginio įsikišimo norint ateityje sulaukti šeimos pagausėjimo?
Stengiuosi sugriauti mitą, kad nevaisingumą galima gydyti tik medikamentiniu būdu ar pagalbiniu apvaisinimu. Neverta numoti ranka, esant poreikiui, ir į chirurginio gydymo galimybes. Gimdos polipai, įgimtos anomalijos, gimdos ertmės sąaugos, miomos, kiaušidžių cistos, kiaušintakių patologija, pilvaplėvės sąaugos ar endometriozė – visa tai yra svarbu. O kai kurias nevaisingumo priežastis apskritai galime aptikti tik atlikę histeroskopiją ar laparoskopiją. Tad taip, tai yra vienas iš būdų, kuris tam tikrais atvejais išsprendžia vaisingumo problemas.
Kauno klinikų informacija
Dėl asmeninių sveikatos problemų VLMEDICINA.LT rekomenduoja kreiptis į šeimos gydytoją arba su jo siuntimu – į specialistą. Atsakymai, publikuojami portale, jokiais būdais negali pakeisti gydytojo konsultacijos.
Informacija iš:
Image: FreeDigitalPhotos.net
Gydymas
Skaityti daugiau
