Periodiškai perbėganti karščio banga ne vienai primena apie prasidedantį klimakterinį periodą. Dėl gilėjančios estrogenų stokos pasireiškiantys nemalonūs pojūčiai menopauzės metu iki šiol buvo slopinami kontraversiškai vertinama pakaitine hormonų terapija. Kaip alternatyva jai siūlomi augaliniai preparatai, bet jie esant ryškiems simptomams mažai veiksmingi. Amerikiečių mokslininkai siūlo naują, efektyvų ir saugų nehormoninį preparatą – desvenlafaksiną.
Antidepresantas nuo karščio bangų
Desvenlafaksinas (desvenlafaxine succinate, Prestiq) žinomas Amerikos farmacinėje rinkoje kaip serotonino /norepinefrino inhibitorių grupės antidepresantas.
Naujas randomizuotas multicentrinis placebu kontroliuojamas klinikinis tyrimas pateikė rezultatus apie jo efektyvumą gydant vazomotorinius simptomus menopauzės laikotarpiu.
Dažniausias ir labiausiai moteris varginantis karščio pylimas jaučiamas kaip karščio, išplintančio po visą kūną, banga, kuri tęsiasi nuo 30 sekundžių iki kelių minučių, kartojasi nuo kelių iki keliolikos kartų per dieną. Neretai ji susijusi su gausiu prakaitavimu, miego sutrikimu, padidėjusiu nervingumu. Gydymas estrogenais daugeliui moterų yra netinkamas arba nepriimtinas dėl įsitikinimų, todėl jos mieliau pasirenka nehormonines priemones.
Klinikiniame tyrime dalyvavo 365 moterys, kurioms vidutinis karščio bangų kiekis per savaitę siekė 50 ir daugiau kartų. Buvo skiriama desvenlafaksino 100 mg per dieną ir 4-12 savaičių stebimas karščio bangų skaičius per dieną bei jų intensyvumas.
Tyrimas parodė, kad preparatas buvo efektyvus 64 proc. moterų. Jau po 4 savaičių vidutinio ir sunkaus laipsnio karščio pylimas sumažėjo vidutiniškai 7,3 karto per dieną, o naudingas efektas tęsėsi apie vienerius metus laiko.
Rezultatai teikia vilčių, kad preparatas bus aprobuotas ne vien depresijos, bet ir vazomotoriniams simptomams menopauzės metu lengvinti. Jis taps nauja medikamentine alternatyva pakaitinei hormonų terapijai ir pagerins gyvenimo kokybę daugybei moterų ne vien Amerikoje, bet ir Europoje.
Rekomenduoja ir gyvensenos korekciją
Paprastai iki šiol gydytojai akušeriai ginekologai moterims, jei menopauzės simptomai labai varginantys, rekomenduoja pakaitinę hormonų terapiją, o kaip alternatyvą siūlo maisto papildus, turinčius sojų izoflavonoidų. Tačiau jei fitoestrogenai nepadeda, tenka skirti pakaitinę hormonų terapiją.
„Pacientės būklę gali pagerinti ir gyvensenos korekcija – sportas, svorio koregavimas, žalingų įpročių atsisakymas. Jei pacientę, be vazomotorinių simptomų, vargina nuotaikų sutrikimai, rekomenduojame apsilankyti pas psichiatrą – ginekologai antidepresantų neskiria“, – sakė akušerė ginekologė Živilė Petrutienė.
Anot gydytojo psichiatro Aleksandro Slatvickio, visiškai nenuostabu, kad antidepresantai padeda numalšinti karščio bangas menopauzės metu. Mat kaip ir visi vaistai jie gali turėti pašalinį poveikį, kuris nebūtinai būna neigiamas, gali veikti ir endokrininę sistemą. Pvz., antidepresantas amitriptilinas gali sukelti mieguistumą – dieną tai trukdo, o vakare labai gerai turintiems miego sutrikimų.
Jo duomenimis, depresija serga įvairaus amžiaus moterys, nebūtinai menopauzės laikotarpiu – tiesioginė sąsaja su amžiumi nėra nustatyta.
Šaltinis
Pinkerton JV, and all, „ Desvenlafaxine compared with placebo for treatment of menopausal vasomotor symptoms: a 12-week, multicenter, parallel-group, randomized, double-blind, placebo-controlled efficacy trial. Menopause.“ 2013;20:28-37
Informacija iš:
Image: FreeDigitalPhotos.net
Gydymas
Skaityti daugiau
