Akių sausumo sindromas nėra retas pacientų skundas. Jo priežastys gali būti labai įvairios. Pietų Korėjoje atliktas tyrimas įrodė, jog alkoholis pakeičia ašarų sudėtį ir gali sukelti akių sausumo simptomus ir sveikiems asmenims.
Vartojant alkoholį pakinta ašarų sudėtis
Tyrime dalyvavo sveiki vyrai, kuriems vakare duota išgerti alkoholio (0,75 g etanolio kilogramui kūno masės). Tyrimo dalyviams prieš alkoholio vartojimą, praėjus 4, 10 ir 12 valandų po jo matuotas ašarų sluoksnio storis, ašarų sudėtis ir kiti rodikliai. Kontrolinei grupei atrinkti tokio paties amžiaus sveiki tiriamieji, kurie nevartojo alkoholio.
Rezultatai parodė, jog alkoholį vartojusiems asmenims ašarų sluoksnio sudėtis buvo ženkliai pakitusi. Svarbus rodiklis, rodantis ašarų sluoksnio stabilumą, vartojant alkoholį buvo sumažėjęs du kartus (po 4 val. 6,7 vs. 11 sek), ir išliko sumažėjęs pakartotinai matuojant visas dvylika valandų. Vertinant subjektyvius rodiklius, vartojusiems alkoholį vyrams nustatytas kur kas mažesnis skausmo slenkstis ir mikroskopinių ragenos pažeidimų skaičius.
Akių sausumo priežastys, tipai
Gydytoja oftalmologė Jurgita Popovienė „Vakarų Lietuvos medicinai“ paaiškino, kad sausos akies sindromas (SAS) atsiranda dėl akių sausumo ir pasireiškia svetimkūnio jutimu, šviesos baime, akių paraudimu, noru prisimerkti ar užsimerkti. Skiriamos svarbiausios akies sausumo priežastys: ašarų trūkumas dėl nepakankamos jų gamybos, ašarų trūkumas dėl pagreitėjusio išgaravimo bei akies paviršiaus ypatumų, kai ašarų gamyba normali.
Literatūroje esą aprašyta apie 100 etiologinių sausos akies tipų, kurie gali būti sugrupuoti į 10 grupių: 1) amžinis, 2) hormoninis, 3) susijęs su vaistais, 4) imunologinis, 5) nepakankamos mitybos, 6) genetinių sutrikimų, 7) uždegiminis, 8) trauminis, 9) neurologinis, 10) tantalinis.
„Pirmų penkių grupių SAS tipai susiję su kitų organų patologija (ašarų, seilių, kvėpavimo takų ir kt.). Kitų – pasireiškia tik akyse ir gali pažeisti tik vieną akį arba tik vieną ašarų plėvelę gaminančią sekrecijos liauką. Ašarų plėvelė nuolat dengia sveiką akį, palaiko akies paviršiaus vientisumą, sumirksėjus ji lieka stabili, nes nuo vieno iki kito mirksėjimo nespėja išdžiūti. Ašarų plėvelė susideda iš trijų sluoksnių: bazinio baltymų (mucino), vidurinio vandeninio ir išorinio lipidinio sluoksnių. Baltyminį sluoksnį (mucininį) gamina taurinės akies junginės ląstelės – jis tiesiogiai dengia ragenos epitelio ląsteles ir sudaro paviršių, kuris padeda ašaroms vienodai padengti rageną ir drėkinti epitelio ląsteles. Esant nepakankamai šio sluoksnio gamybai, kai pažeistos akies junginės taurinės ląstelės (vit A trūkumas, cheminiai akių nudegimai, įvairios infekcijos bei sisteminės ligos ir kt.), ašarų plėvelė negali tolygiai pasiskirstyti akies paviršiuje, todėl ji tampa nestabili, nelygi, pagreitėja jos trūkimo laikas ir, nepaisant, kad vandeninio sluoksnio kiekis pakankamas, akis džiūsta. Antrasis – vandeninis – ašarų plėvelės sluoksnis yra storiausias, jį sudaro vanduo, druskos, gliukozė ir kitos vandenyje tirpios medžiagos. Vandeninį ašarų plėvelės sluoksnį 95 proc. gamina pagrindinė ašarų liauka ir likusią dalį – akies junginės liaukutės. Jo funkcija yra išplauti iš akies nešvarumus, sutepti akies paviršių, sulyginti akies pavišiaus nelygumus – suformuoti kokybišką optinį paviršių, maitinti ragenos epitelį, aprūpinti deguonimi, sudaryti sąlygas pasišalinti medžiagų apykaitos produktams. Sumažėjus vandeninio sluoksnio gamybai, kai pažeidžiama ašarų liauka (uždegimai, sisteminės ligos, amžius, hormoninės kilmės sutrikimai ir kt.), žmogus labai greitai pajunta sausų akių simptomus. Trečiasis – lipidinis – ašarų plėvelės sluoksnis yra labai plonas, jį gamina vokų riebalinės bei prakaito (Meibomo, Ceiso, Molio) liaukos. Jo funkcija yra apsaugoti vandeninį sluoksnį nuo per greito išgaravimo. Taip pat jis stabdo ašarų plėvelės irimą mirksint, sutepdamas vokų junginę, gerina jų slydimą, padidina ašarų plėvelės įtempimą, kad ašaros netekėtų per voko kraštą. Lipidinio sluoksnio gamyba sumažėja sergant vokų, odos ligomis“, – paaiškino oftlamologė.
Amžinis ir hormoninis sausos akies tipai
Gydytoja informavo, kad ašarų sekrecija pradeda mažėti sulaukus 30 metų, tačiau normaliomis sąlygomis ji išlieka pakankama ir nesukelia nusiskundimų. Sulaukus 45 metų pasiekiama kritinė ašarų sekrecijos riba, kai esant nepalankioms sąlygoms pacientai pradeda jausti akių sausumo požymius. Tačiau daugumai klinikiniai požymiai pasireiškia sulaukus 60 metų amžiaus – būnant kondicionuoto oro patalpose, naktį, kai ašarų sekrecija yra mažiausia. Su amžiumi susijusios sausos akies klinikiniai požymiai būna silpni arba vidutiniai.
Sausa akis, susijusi su hormoninės pusiausvyros sutrikimu, gali atsirasti po gimdymo žindant, gydant antiandrogeniais vaistais, vartojant kontraceptikus, pašalinus kiaušides, klimakteriniu laikotarpiu ir po menopauzės.
Vaistų ir ligų poveikis akims
„Ašarų sekreciją slopina kai kurie vaistai: anksiolitikai (Lexantin, Valium, Tranxilium), antidepresantai (Prozac, Trofanil), antiparkinsoniniai (Akineton), antihistamininiai (Zyrtec, Celesemini), antihipertenziniai (Ameride), diuretikai, hipnotikai ir kt. Vaistai nuo nemigos dar labiau mažina ašarų sekreciją, kuri normaliai sumažėja naktį. Vietiniam gydymui naudojami akių lašai taip pat gali turėti neigiamą poveikį, ypač su konservantais (benzalkonijaus chloridu, tiomersaliu, chlorbutanoliu). Bendriniam gydymui naudojami vaistai paprastai veikia visas egzokrinines liaukas ir praeina nutraukus vartojimą.
Sausos akys konstatuojamos sergant autoimuninės kilmės ligomis: Sjogreno sindromu, reumatoidiniu poliartritu, sistemine raudonąja vilklige, sklerodermija, dermatomiozitu, limfoma, Reiterio liga ir kitomis. Šios priežastys sudaro maždaug 1 proc. visų sausos akies priežasčių“, – pasakojo J. Popovienė.
Kitos priežastys
Kita galima sausos akies priežasčių – nepakankama mityba – vitaminų A, B2, B12 trūkumas, ypač besivystančiose šalyse, o išsivysčiusiose – dėl virškinimo sistemos ligų ar laikantis riebalus ribojančių dietų, piktnaudžiaujant alkoholiu.
Genetinės priežastys, kai stebimi apsigimimai ir neišsivysto ašarų ir/ar kitos, atsakingos už ašarų plėvelės gamybą liaukos (alakrimija, blefarofimozė, ichtiozė ir kita).
Uždegiminės priežastys, kai sausos akies simptomai pasireiškia sergant ašarų liaukos uždegimais, vokų bei junginės uždegimais.
Traumos sukeltas SAS konstatuojamas, kai pašalinami augliai, po spindulinio gydymo, po vokų atkuriamųjų ar plastinių operacijų, po cheminio ar terminio pažeidimo.
Neurologinės priežastys: kai pažeidžiama inervacija (pvz., po botulino toksino injekcijos į vokus), po herpetinio ar kitos kilmės uždegimo, sukeliančio jautrumo išnykimą, po ragenos persodinimo, po trumparegystę ar toliaregystę koreguojančių lazerinių operacijų, nešiojant kontaktinius lęšius. Taip pat sergant galvos smegenų augliais.
Tantalinės priežastys siejamos su mitu: Tantalas, Dzeuso sūnus, stovėjo surakintas vandenyje ir jautė troškulį, nes vanduo atslūgdavo tuomet, kai jis norėdavo atsigerti. Esant tantalinei priežasčiai, ašarų sekrecija normali, tačiau dėl pakitimų akių paviršiuje pasireiškia SAS. Pvz., esant ragenos distrofijoms, sparninei plėvelei, išverstakumui, vokų išvirtimui, randams, kitiems susirgimams, kurių metu akies paviršius negali išlaikyti ašarų plėvelės ar neužsimerkia vokai.
Kas sunkina simptomus
Gydant pacientus, kuriems pasireiškia SAS, – teigė pokalbininkė – labai svarbu išaiškinti, kurie veiksniai sunkina šią būklę ir kokie gydymo metodai turi būti taikomi. Svarbu akcentuoti, kad aplinkos veiksniai – kondicionuotas oras, kelionės lėktuvu ir kt., kai kurie užsiėmimai – skaitymas, darbas kompiuteriu, ilgas vairavimas ar kitas didelis nuovargis – sunkina simptomus.
Daugeliui pacientų, kuriuos vargina sausos akys, randamos vokų riebalinių (Meibomo) liaukų ligos, kurios turėtų būti gydomos vokų higiena, masažu, priešuždegiminiais vaistais.
Gydytoja perspėja, kad dažantis tušu, įvairiais pieštukais, šešėliais, pudra, būtina kiekvieną vakarą labai kruopščiai nuvalyti makiažą ne tik vatelėmis ir prausikliais, bet ir naudojant ausų krapštukus su vatelėmis kelis kartus perbraukiant, masažuojant pagal blakstienų kraštą ir pačias blakstienas tuo pačiu judesiu kaip dažant tušu. Šios kosmetikos priemonės, jei jų gerai nepašalinsi, užkemša riebalines liaukutes ir sukelia SAS simptomus.
Kaip gydyti akių sausumą
Pagrindinis sausų akių gydymas – drėkinamieji akių lašai, – informavo J. Popovienė. Šie lašai palengvina SAS sukeltus simptomus. Gydymui tinka įvairios dirbtinės ašaros, kurios yra gerai žinomos ir plačiai naudojamos. Jose yra polimerinių ar kitų įvairaus klampumo medžiagų, gaminamos su konservantais ar be jų. Daug dėmesio skiriama konservantams, nes kai kurie jų (pvz., benzalkonio chloridas) turi ragenos paviršių žalojantį poveikį ir gali būti toksiški ragenos epitelio ląstelėms.
„Vienas saugiausių ir nedirginantis konservantas – polikvodas, kuris naudojamas „Systane“, „Tears naturale“ lašuose. Sukurta apsauginė sistema Oxyd, kuri, patekusi į akis, skyla į deguonį, vandenį ir natrio chloridą, kurių yra natūraliose ašarose, todėl akių gleivinė nedirginama ir epitelio ląstelės išlieka sveikos. Ši sistema naudojama „Oxyal“ lašuose. Naujos kartos konservantas „Purite“ akyje taip pat skyla į sudedamąsias ašarų dalis, todėl saugus akies obuolio paviršiui, naudojamas „Optive“ lašuose“,- pasakojo gydytoja J.Popovienė.
Jos duomenimis, idealus ašarų pakaitalas turėtų didinti ašarų tūrį, būti suderinamas su visais trimis ašarų plėvelės sluoksniais, tiekti trūkstamus ašarų plėvelės komponentus, nekenkti ragenai, atitikti ašarų plėvelės pH, klampumą. Dirbtinių ašarų formulės nuolat tobulinamos, atsižvelgiant į šiuos reikalavimus. Sukurti akių lašai „Systane Balance“, kurie papildo ir stabilizuoja ašarų plėvelės lipidinį sluoksnį ir sumažina pernelyg didelį ašarų išgarinimą. Jie ypač tinka pacientams, kuriems diagnozuojamos vokų riebalinių liaukų sekreciją mažinančios ligos ar būklės.
„Viena naujų gydymo koncepcijų – osmoprotekcija. Tai osmosinio slėgio atkūrimas abiejose ragenos epitelio ląstelių membranos pusėse – tiek pačioje epitelio ląstelėje, tiek jos išorėje (ašarų plėvelėje). Kai pažeidžiamas ašarų plėvelės lipidinis sluoksnis, vanduo greičiau išgaruoja ir ašarų plėvelė tampa hipertoninė, todėl iš ragenos epitelio ląstelių vanduo difunduoja į ašarų plėvelę. Netekusi vandens ląstelė negali funkcionuoti ir žūsta. Natrio karboksimetilceliuliozė turi savybę prisitvirtinti prie ląstelių paviršiaus ir slopinti vandens praradimą, L – karnitinas ir eritrolis, patekę į ląstelę, atkuria ląstelės tūrį. Šios medžiagos naudojamos „Optive“ lašų gamyboje. Vystantis nanotechnologijoms, sukurtos dirbtinės ašaros, kurios yra kationinė lipidų vadenyje emulsija. Joje yra mažiausios teigiamą krūvį turinčios dalelės su aliejine šerdimi, kurios dėl elektrostatinio krūvio pritraukiamos prie neigiamo akies paviršiaus, taip akies paviršius padengiamas iš karto tik įlašinus ir atkuriami visi trys ašarų plėvelės sluoksniai. Ši technologija naudojama „Cationorm“ lašų gamyboje“, – aiškino gydytoja.
Jos praktika parodė, kad ne visiems pacientams pakanka drėkinamųjų lašų, kad pagerėtų savijauta dėl SAS. Ašarų taškelių užkimšimas sumažinąs ašarų išgaravimą ir palaikąs ašarų plėvelę. Yra trumpalaikiai ir nuolatiniai įvairių modifikacijų kamšteliai, nuolatinis užkimšimas gali būti atliktas prideginus ašarų akutę.
Šalutinis poveikis
Ašarų sekrecijos stimuliavimas, – sakė „Vakarų Lietuvos medicinos“ konsultantė, – būtų veiksmingas gydymas, atitinkantis ligos priežastį, tačiau šalutinis gydymo poveikis labai riboja jo pritaikymą. Bromheksinas ir jo dariniai skatina ašarų sekreciją, tačiau šalutinis poveikis – anafilaksinės reakcijos ir netgi mirtis, varžo jo naudojimą klinikinėje praktikoje. Pilokarpinas, kuriuo taip pat gydomos sausos akys bei sausa burna, dažnai sukelia viduriavimą bei prakaitavimą. Laboratorijose atliekami tyrimai, siekiant sukurti ašarų sekreciją stimuliuojančius lašus.
Taigi, SAS yra daugelio ligų ir būklių sukeliama liga, kurios vienintelis efektyvus gydymas – akių simptomų palengvinimas. „Straipsnio pradžioje pateikto tyrimo rezultatai tik patvirtina aukščiau išdėstytą medžiagą, juos galima priskirti prie metabolinių SAS priežasčių“, – sakė J. Popovienė.
Šaltinis
Kim JH et al. Oral alcohol administration and disturbs tear film and ocular surface. Ophtalmology, 2012, 119, 965-71
Informacija iš:
Image: FreeDigitalPhotos.net
Gydymas
Skaityti daugiau
