vaistai.lt

Lietuvoje žvyneline serga daugiau kaip 120 tūkstančių žmonių ir nors medicinos pažanga suteikia galimybę kontroliuoti šią lėtinę ligą, gydymas ligoniams sunkiai prieinamas. Problema yra ne lėšų stoka – moderniausi gydymo metodai, taip pat ir biologiniai vaistai, Lietuvoje yra visiškai kompensuojami, tačiau daugeliui sunkių pacientų vis dėlto sudėtinga sulaukti šio gydymo.

Serga tūkstančiai

Statistiniai duomenys rodo, kad kas ketvirtas sergantysis žvyneline kartu serga depresija, pusei jų pasireiškia nerimo sutrikimai. Ligos pažeistą jų odą mato visi ir neretai reaguoja neigiamai.

Pasaulyje žvyneline serga 125 mln. žmonių. Dauguma jų nėra vieniši – turi šeimas, tėvus, gimines, tad žvynelinė paveikia ne tik sergantįjį, bet ir jo šeimos narius. Todėl Pasaulinė psoriazės diena, kuri minima spalio 29-ąją daugiau kaip 70 šalių, yra ne tik sergančiųjų, bet ir visų žmonių, kurie susiduria su šia liga, diena.

„Šeimos nariai gali anksčiau pastebėti ligą nei gydytojas. Jie pirmiausia pajunta, kad su jų artimuoju ne viskas gerai, ir jie turėtų paskatinti sergantįjį nebijoti, kreiptis į specialistą, turėtų pasakyti jam, kad nėra vienas“, – sako Lietuvos dermatovenerologų draugijos prezidentė doc. Rūta Gancevičienė ir priduria: „Kreipkitės į dermatologą, kuris dirba arčiausiai jūsų. Jis žinos, ką daryti toliau.“

Esant sunkioms formoms, liga gali suardyti įprastą šeimos gyvenimo būdą, neretai jos nariams tenka prisiderinti prie ligonio poreikių. Jie gali atostogauti tik ten, kur patogu ligoniui, nes jis gėdijasi nusirengi viešoje vietoje, renkasi specialius drabužius, kad paslėptų pažeistą odą, kad ant jų nesimatytų nukritusių „žvynų“. Liga netgi sukelia higienos iššūkių, pavyzdžiui, dėl „žvynų“ gali užsikimšti kanalizacija, namus reikia valyti kasdien.

„Nacionalinės politikos formuotojai galėtų suprasti, kad ir sergančiajam žvyneline, ir jo šeimai reikia ne tik moralinės, medicininės, bet ir finansinės paramos. Nors beveik visi vaistai kompensuojami, tačiau to neužtenka. Reikia patekti pas dermatologą, kad būtų parinktas tinkamas vaistas. Šis etapas ir yra sunkiausias – eilės yra itin didelės. Rengdami sprendimus politikai turi atsižvelgti į specifinius šių žmonių poreikius“, – sako doc. R. Gancevičienė.

Draugija ne kartą kreipėsi ir į SAM, ir kitas valstybės institucijas, deja, sergančiųjų žvyneline gyvenimas nepagerėjo.

Nėra užkrečiama liga

Klaipėdos universiteto ligoninės Infekcinių ir odos ligų klinikos vadovė Jolanta Česienė sako, kad žvynelinė yra autoimuninė liga. Tai reiškia, kad imuninė sistema per klaidą atakuoja sveikas odos ląsteles, dėl to susidaro per didelis ląstelių kiekis, ir oda pleiskanoja. Ši liga neužkrečiama.

Anot gydytojos, liga gali būti paveldima, ją gali išprovokuoti aplinkos veiksniai – stresas, odos traumos, infekcijos ar tam tikri vaistai bei gyvenimo būdas – rūkymas, alkoholio vartojimas, nesubalansuota mityba. Kartais žvynelinė atsiranda dėl lėtinių ligų, pavyzdžiui, nutukimo ar diabeto.

Žvynelinė gali pasireikšti įvairiais simptomais. Kai kuriems ji yra švelni, kitiems gali išberti visą odą, pažeisti sąnarius, tokiu atveju ligonis atsiduria neįgaliojo vežimėlyje.

„Įrodyta, kad šia liga nesergantys žmonės gyvena 3–5 metais ilgiau nei sergantieji. Sergant žvyneline imuninės sistemos uždegimas paskatina vystyti kitas ligas – nutukimą, depresiją, padidėja kraujo spaudimas, išsivysto aterosklerozė, kuri smarkiai padidina infarkto riziką“, – teigia Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Dermatovenerologijos centro vadovas Tadas Raudonis.

Efektyvus gydymas yra, bet neprieinamas

Sunkia ir vidutinio sunkumo liga serga apie trečdalis visų sergančiųjų žvyneline, taigi, apie 30tūkst. Jie – kandidatai sisteminiam gydymui.

Gydytojas T. Raudonis tvirtina, kad daugiau kaip dešimtmetį Lietuvoje žvyneline sergantys ligoniai efektyviai gydomi. Jiems prieinamas toks pat gydymas, kaip pažangiausiose pasaulio šalyse.

Biologinė terapija yra ypač saugi ir efektyvi – keturi iš penkių šiuos vaistus vartojančių žmonių pasiekia visiškai švarią odą. Gydymo tikslas – kad žmogus gyventų be bėrimų. Toks gydymas leidžia išvengti sąnarių, kraujagyslių pažeidimo, nesukelia kitų ligų. Dabar biologiniai vaistai skiriami 300–400 pacientų.

Šis gydymas yra visiškai kompensuojamas ligonių kasų. Deja, daug ligonių uždelsia pradėti gydytis.

„Kiekvieną dieną dirbu poliklinikoje, ir kasdien ateina pacientai, sergantys vidutine ir sunkia ligos forma. Kur buvote anksčiau? – klausiu. O jie atsako, kad serga daug metų, į gydymą numojo ranka, nes jiems niekas nepadeda. Šeimos gydytojai turi žinoti apie šiuolaikines gydymo galimybes ir nesužlugdyti paciento vilties. Jei norime, kad pagerėtų žvyneline sergančiųjų galimybės gydytis, reikėtų keisti dabartinę gydymo tvarką“, – teigia J. Česienė.

Dabar gydyti biologiniais vaistais turi teisę tik III lygio ligoninėje dirbantis specialistas. Lietuvos dermatovenerologų draugija siūlo leisti II lygio gydytojams dermatologams tęsti gydymą biologiniais vaistais, kai III lygio specialistas vaistus jau yra paskyręs.

„Būtina sutvarkyti pacientų srautus, kad III lygio specialistus pasiektų tik tie pacientai, kuriems reikia aukščiausio lygio pagalbos. Nereikia ten siųsti pacientų, kuriems kompetentingai gali padėti kiekvienas dermatologas. Šitaip dirbtinai sudaromos eiles, ligoniai negauna pagalbos“, – sako T. Raudonis.

Specialistai mano, kad taip daroma dėl ekonominių sumetimų. Deja, ligonių negydymas efektyviais vaistais, kainuoja daug daugiau, nei būtų išleista šiems vaistams.

„Biologine terapija ateityje gydysime ne tik žvynelinę, bet ir kitas ligas. Kodėl mes Europos viduryje nepasitikime savo specialistais?“ – klausia dr. R. Gancevičienė.

Dar daugiau – specialistai mano, kad sunkiai sergantiems pacientams turėtų atsirasti „spalvotieji koridoriai“ – galėtume imti pavyzdį iš onkologinių ligonių, kuriems yra įsteigti „žalieji koridoriai“. Tai reiškia, kad, įtarus ligą, šiems pacientams būtini tyrimai atliekami be eilės.

„Pacientai dažnai nežino apie veiksmingus gydymo būdus ar bijo kreiptis į gydytojus, nes šeimos gydytojo buvo pasakyta, kad nieko negalima padaryti. Apie gydymo galimybes būtina informuoti ne tik ligonius, bet ir gydytojus“, – priduria J. Česienė.

Dėl asmeninių sveikatos problemų VLMEDICINA.LT rekomenduoja kreiptis į šeimos gydytoją arba su jo siuntimu – į specialistą. Atsakymai, publikuojami portale, jokiais būdais negali pakeisti gydytojo konsultacijos.