Širdies ritmo sutrikimo gydymas kateterine radiodažnumine abliacija efektyvesnis nei vaistais. Dar neseniai diagnozavus vieną dažniausių širdies ritmo sutrikimų – prieširdžių virpėjimą – pirmojo pasirinkimo gydymo metodas buvo stebėjimas ir kraujo krešumą mažinančių medikamentų skyrimas, daliai pacientų skiriami antiaritminiai preparatai. Kai kuriems pacientams širdies ritmas buvo atkuriamas elektrine širdies defibriliacija-kardioversija.
Gali tapti pirmo pasirinkimo metodu
Pastaraisiais metais šioje srityje pasiekta labai daug, ir naujų tyrimų duomenys rodo, jog kateteriu atliekamas širdies elektrinės laidžiosios sistemos ištyrimas ir ritmo sutrikimo centro suradimas bei jo pašalinimas gali tapti pirmojo pasirinkimo metodu. RAAFT-2 tyrimas, atliktas Kanadoje ir Vokietijoje, įtraukė 127 palyginti jauno amžiaus prieširdžių virpėjimu sergančius pacientus. Beveik visi pacientai neturėjo gretutinių ligų ir iki tol nebuvo gydyti jokiais širdies ritmą veikiančiais medikamentais. Tyrimo dalyviams buvo atliekama kateterinė radiodažnuminė abliacija, kontrolinė ligonių grupė buvo gydoma širdies ritmą reguliuojančiais vaistais (dažniausiai skirtas propafenonas ir flekainidas). Nuo trečio mėnesio po gydymo pradžios visi pacientai stebėti specialia sistema (TTM-transtelefoninis monitoravimas), kuri reguliariai tyrėjams siųsdavo ligonių EKG duomenis. Šiuo metodu pacientai stebėti maždaug dvejus metus.
Vertintas širdies ritmo sutrikimų dažnis, jų sukeliami simptomai ir kiti rodikliai. Kateterine abliacija gydytų pacientų grupėje širdies ritmo sutrikimai užfiksuoti 55 proc. ligonių, medikamentais gydytų pacientų grupėje šis skaičius sudarė 72 proc. Statistiškai patikimai skyrėsi ir visi kiti rodiklia, visais atvejais kateterine abliacija gydytų pacientų naudai. Intervenciniu metodu gydytiems ligoniams komplikacijų pasitaikė 7,7 proc., gydytiems medikamentais – net 19,5 proc.
Kas sukelia prieširdžių virpėjimą?
Jūrininkų ligoninės Širdies aritmijų diagnostikos laboratorijos vedėjas gydytojas kardiologas prof. habil. dr. Algimantas Kirkutis paaiškino, jog prieširdžių virpėjimas pasireiškia tuo, kad prieširdžių raumuo susitraukia neritmiškai, o skirtingos jo skaidulos – skirtingu laiku. Kadangi į skilvelius persiduoda tik kažkelintas impulsas, skilvelių darbas pasidaro neritmiškas. Visa tai sąlygoja blogesnį deguonies ir maisto medžiagų išnešiojimą po organizmą.
„Todėl žmogus jaučiasi labai blogai, jam silpna, svaigsta galvą. Dažniausiai prieširdžių virpėjimas pasireiškia vyresnio amžiaus žmonės, kuriems padidėjęs kraujospūdis, širdies dirglumas, kurių nesandarūs širdies vožtuvai“, – aiškino A. Kirkutis.
Anot pokalbininko, prieširdžių virpėjimas sunkiai gydomas vaistais, todėl panaikinti prieširdžių virpėjimą sukeliantį židinį venose bandoma chirurgiškai arba radiodažnumine abliacija.
Sudėtingas, brangus ir nepakankamai efektyvus būdas
Kaip atliekama radiodažnuminė abliacija? „Su kintamosios srovės pagalba elektrodo galiukas įkaitinamas iki 70-80 laipsnių C, priglaudžiamas prie širdies vidinės sienelės plaučių venose. Tokiu būdu virpėjimą sukeliantis židinys prideginamas ir panaikinamas. Procedūra gana sudėtinga – reikia per šlaunies venas nukeliauti iki dešinio prieširdžio, paskui specialia adata pradurti prieširdinę pertvarą, per skylutę įleisti specialų laidą į kairįjį prieširdį, ten susirasti plaučių veną, joje esantį židinį. Tam naudojamas elektrokardiogramos registravimas iš širdies vidaus. Kompiuteris parodo, kurioje vietoje yra tas židinys. Tuomet prie elektrodo prijungiamas specialus radiodažnuminės energijos generatorius. Panaikinus židinį sudaromos sąlygos, kad nekiltų prieširdžių virpėjimas arba jis kiltų daug rečiau. Ši metodika ne tik gana sudėtinga, reikalaujanti labai brangios aparatūros, bet ir nepakankamai efektyvi – ji padeda tik maždaug pusei ligonių“, – pasakojo A. Kirkutis.Yra efektyvesnis būdas
Daug geresnis efektas, – rodo kardiologo patirtis, – gaunamas prieširdžių virpėjimą gydant kitu būdu, kuris atliekamas Jūrininkų ligoninėje. Radiodažnuminė abliacija čia taikoma gydant kitas ligas, o širdies ritmas atkuriamas veikiamas implantavus pacientui kardiostimuliatorių ir atjungus prieširdžius nuo skilvelio.
Daug geresnis efektas, – rodo kardiologo patirtis, – gaunamas prieširdžių virpėjimą gydant kitu būdu, kuris atliekamas Jūrininkų ligoninėje. Radiodažnuminė abliacija čia taikoma gydant kitas ligas, o širdies ritmas atkuriamas veikiamas implantavus pacientui kardiostimuliatorių ir atjungus prieširdžius nuo skilvelio.
„Juk pagrindinį širdies darbą atlieka ne prieširdžiai, o skilveliai. Prieširdžiai dalyvauja tik 10 proc. Stimuliatorius, prijungtas prie skilvelių, sunormalizuoja ritmą. Tai daug paprasčiau ir efektyviau“, – sakė A. Kirkutis.
Šaltinis
Morillo C, Verma A, Kuck KH, et al. Radiofrequency Ablation vs Antiarrhythmic Drugs as First-Line Treatment of Symptomatic Atrial Fibrillation: (RAAFT 2): A randomized trial. Heart Rhythm Society 2012 Scientific Sessions; May 11, 2012; Boston, MA.
Informacija iš:
Image: FreeDigitalPhotos.net
Gydymas
Skaityti daugiau
