Šlapinimosi sutrikimai – kada kreiptis į urologą?

Neretai vyrus, sulaukusius vidutinio amžiaus, pradeda varginti šlapinimosi sutrikimai. Statistiškai tokius negalavimus pradeda jausti apie 40 proc. keturiasdešimtmečių ir apie 90 proc. aštuoniasdešimtmečių vyrų.Nesunku įžvelgti aiškų ryšį tarp šlapinimosi sutrikimų bei lytinės funkcijos ir socialinio gyvenimo sutrikimų. Vyrai, kenčiantys dėl šlapinimosi sutrikimų, turi riboti savo fizinį aktyvumą, negali ilgam nutolti nuo tualeto, turi skirti daugiau laiko šlapinimosi procedūroms ir t. t. Dėl to daugelis iš jų patiria psichologinį diskomfortą ar net suserga depresija. Vyrų šlapinimosi sutrikimus dažnai lydi erekcijos disfunkcija, ejakuliacijos disfunkcija, lytinio potraukio sumažėjimas ir seksualinio gyvenimo ribojimas.Ilgą laiką buvo manoma, kad bet koks vyresnių vyrų šlapinimosi sutrikimas yra tiesiogiai ar netiesiogiai susijęs su priešinės liaukos (prostatos) liga. Pastarųjų dešimtmečių patirtis parodė, kad ne visi vyrai, sergantys prostatos liga, patiria šlapinimosi sutrikimų ir ne visi vyrai, gydyti dėl šlapinimosi sutrikimų, turi pakitusią prostatą. Prikaupta pakankamai naujų faktų apie vyresnių vyrų šlapinimosi sutrikimus ir jų priežastis bei gydymą, todėl šiais (2011) metais Europos urologų asociacija pakeitė oficialų požiūrį į šias ligas ir kardinaliai pakeitė klinikines nuorodas jų gydymui.Vyresnio amžiaus vyrų patiriami šlapinimosi sutrikimų simptomai būna obstrukciniai (susiję su apsunkintu šlapimo ištekėjimu iš šlapimo pūslės dėl šlapimo pūslės kaklelio, prostatos ir šlaplės pokyčių) ir dirginimo (susiję su pakitusia šlapimo pūslės raumens, inkstų, nervų veikla). Pastarieji yra labiau varginantys ir stipriau sutrikdo gyvenimo kokybę.Žemiau išvardyti tipiški vyrų šlapinimosi sutrikimai:

• staigiai stiprėjantis noras šlapintis ir verčiantis neatidėliotinai ieškoti tualeto;
• negalėjimas pradėti šlapintis, poreikis kurį laiką pastovėti priešais pisuarą;
• susilpnėjusi šlapimo srovė;
• pakitusi šlapimo srovės forma – pasidalijusi į dvi ar kelias sroves, panaši į laistytuvo ir pan.;
• pradėjus šlapintis protarpiais susilpnėjanti ar net nutrūkstanti, o vėliau atsinaujinanti srovė;
• poreikis įjungti papildomus (pilvo) raumenis, paspausti šlapimo pūslę pilnam išsišlapinimui;
• baigus šlapintis likęs jausmas, kad ne visas šlapimas ištekėjo;
• baigus šlapintis keli nevalingai ištekantys šlapimo lašai;
• nevalingai ištekantis šlapimas;
• dažnas šlapinimasis dieną, nesusijęs su didelio skysčio kiekio suvartojimu;
• naktinis šlapinimasis, ypač dažniau nei 1 - 2 kartus kiekvieną naktį;
• neįprasti šlapimo pūslės pojūčiai.

Jaučiantiesiems tokius simptomus verta kreiptis į urologą konsultacijos, ypač, jeigu šie simptomai sutrikdo kasdienio gyvenimo ritmą ir sukelia diskomfortą.Patarimai, kaip geriau pasirengti urologo konsultacijai
Kad urologo konsultacija būtų maksimaliai naudinga, o gydytojas galėtų greičiau diagnozuoti ir skirti tinkamą gydymą, konsultacijai reikia tinkamai pasirengti. Paskutinį savaitgalį (arba bet kurias kitas, bet ne mažiau kaip dvi, paras) prieš konsultaciją pravartu pasidaryti ir užpildyti skysčio suvartojimo ir šlapinimosi dienyną.Žemiau pateikiama skysčio suvartojimo/pašalinimo lentelė ir jos pildymo pavyzdys.

Likus 1-2 parom (klinikose, kurios turi savo laboratorijas, atliekama per maždaug 2 val.) iki konsultacijos patartina toje pačioje klinikoje atlikti bendrą šlapimo tyrimą, bendrą kraujo tyrimą ir biocheminį kraujo tyrimą (kreatininas, kalis, gliukozė, CRB, PSA).

Tam, kad gydytojas urologas konsultacijos metu galėtų apžiūrėti echoskopu, į konsultaciją reikia ateiti su pilna šlapimo pūsle (bent 1-2 val. nesišlapinus).

Toks pasirengimas leidžia daugumai pacientų jau pirmos konsultacijos metu nustatyti tikslią diagnozę bei paskirti veiksmingą gydymą.

Parengė gydytojas urologas Mindaugas Žiukas

Privačioje ligoninėje ir poliklinikoje „Kardiolita“, Laisvės pr. 64А, Vilniuje, aukščiausios kvalifikacijos gydytojų urologų konsultacijos ir tyrimai – už specialią kainą!