Vėžys – viena tų ligų, kurios diagnozę labiausiai bijoma išgirsti. Jos gydymas tarsi sparčiai tobulėja ir žengia į priekį, bet esminio perversmo, kad vėžys taptų įveikiamas bent kaip tuberkuliozė ar plaučių uždegimas, nėra. Kodėl? Apie tai ir apie vaistų nuo vėžio paieškas kalbėjomės su Vilniaus universiteto Biotechnologijų instituto Biotermodinamikos ir vaistų tyrimo laboratorijos vedėju, biochemiku ir biofiziku, fizinių mokslų daktaru profesoriumi Daumantu Matuliu, 2012 m. pelniusiu Lietuvos mokslo premiją už pasiekimus biomedicinos mokslų srityje. Kalbėjomės po ilgai užsienyje gyvenusio ir į Lietuvą sugrįžusio jauno profesoriaus skaitytos paskaitos apie vaistų nuo vėžio paiešką.
Kokia dabar vaistų nuo vėžio paieškos padėtis pasaulyje ir Lietuvoje?
Anksčiau pasaulyje būdavo sukuriama apie 80 naujų vaistų per metus, o dabar vos 30, iš jų tik 18 pagrįsti nauja chemine molekule. Vaisto sukūrimo kaina dabar iškilusi iki kelių ar dešimties milijardų JAV dolerių. Tai gali padaryti tik didelės kompanijos, kurios sugeba atlikti visapusiškus saugumo ir efektyvumo tyrimus. Jos turi ištirti vaisto veikimo procesą, patikrinti visus pašalinius poveikius, kad jie būtų nedideli. Pasaulyje kasmet šioms vaistų paieškoms išleidžiama daugiau kaip 50 milijardų dolerių.Lietuvoje vaistų tyrimai tik pradedami. Bet jų yra, kaip ir augančio lygio laboratorijų.
Tarp vaistus gaminančių įmonių galima paminėti kompaniją „Sicor Biotech“, kuri gamina biologinius, baltyminius vaistus. Cheminius vaistus jau seniai gamina „Sanitas“ Kaune. Nemažai mažesnių grupių stengiasi tame versle dalyvauti. Vykdomi ir naujai pasaulyje kuriamų vaistų klinikiniai tyrimai. Tačiau mūsų pajėgumai yra dar labai fragmentiški ištirti vaisto veikimo procesą, patikrinti visus galimus pašalinius poveikius, kad jie nebūtų dideli.Gal galite labai glaustai ir populiariai nusakyti vaistų nuo onkologinių ligų kūrimo mechanizmą?
Žmogaus kūno ląstelėje yra per 20 tūkstančių baltymų, kurių kiekvienas atlieka savo funkcijas. Tereikia keletui iš jų sutrikti, ir žmogų gali užklupti klastinga onkologinė liga. Pradiniame vaistų nuo vėžio kūrimo etape ieškoma priešvėžinių kandidatinių medžiagų. Parenkama, kur ir kokį molekulinį taikinį atakuoti, kad galima būtų įsitikinti, kokia bus iš to nauda, surasti atitinkamas chemines medžiagas. Po sėkmingo 5–10 metų tyrimo vaistai bandomi klinikiniuose tyrimuose, su žmonėmis. Ir tik tada gaunamas leidimas juos registruoti ir vartoti. Regis, tobulėja tyrimai ir gilėja mokslinė mintis, tačiau pastaruoju metu pasaulyje vis mažiau sukuriama naujų vaistų.Kodėl nepaisant mokslo ir technikos pažangos naujų vaistų nuo onkologinių ligų kūrimas sulėtėjo?
Labiausiai dėl didesnių kokybės reikalavimų. Juk norint registruoti naują vaistą, reikia įrodyti jo efektyvumą. Yra 4 klinikinių tyrimų stadijos. Pirmoji – su keletu savanorių, ketvirtojoje vaistą turi išbandyti tūkstančiai žmonių. Pacientai ir net gydytojai neturi žinoti, kuriems duodami nauji vaistai, o kuriems – placebas, neaktyvi medžiaga. Kol neatliktas šis eksperimentas, vaistai neregistruojami. O šių eksperimentų kaina yra milžiniška, juos atlikti sudėtinga. Vaistų klinikinių tyrimų kaštai per 10 metų pakilo 10 kartų.Tačiau yra lietuvių, pavyzdžiui, Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Reabilitacijos skyriaus Fitoterapijos laboratorijos vedėjo, fitoterapeuto Juozo Ruolios, su įvairiomis kompanijomis sukurtų preparatų priešvėžinei saugai?
Šiems preparatams labiau tiktų maisto papildo terminas, nes jie neperėjo klinikinių tyrimų, įrodančių jų teigiamą poveikį. Taip pat neaiškūs ir jų pašaliniai poveikiai. Tačiau kartais tokie priedai sukuriami po ilgamečių stebėjimų ir tikrai gali turėti teigiamą poveikį. Kai sukuriama tiek nedaug vaistų nuo vėžio ir kai problemos tokios didelės, kartais ir tokie maisto priedai gali suteikti daug naudos.Egzistuoja požiūris, kad neretai vaistai nuo vėžio žmogaus organizmui pakenkia daugiau ir sparčiau negu pats vėžys. Ką manote apie tai?
Tame požiūryje yra nemažai tiesos. Vėžys yra vėžys, ir kai piktybines ląstelės pradeda plisti, jas sustabdyti yra itin sudėtinga užduotis. Dažnai vaistas tą plitimą sustabdo bent keleriems metams, bet turi nepageidaujamų šalutinių poveikių sergančiam žmogui. Nori – tą vaistą imk, nenori – neimk. O ką rinktis? Kai kas nuo vėžio geria įvairių žolelių nuovirus – tai yra ta pati chemija. Kartais pasitaiko stebuklingų išgijimų, tokių atvejų, kai žmogaus organizmas atranda jėgų pats kovoti su vėžiu – taip ir turėtų būti. Mes patys savyje pirmiausia turėtume ieškoti jėgų kovoti su ligomis, o vaistai yra tik tam ir tada, kai pats žmogus to neišgali.Kartais kalbama apie sąmokslo teoriją, kad farmacijos pramonė nė nesiekia pagydyti ligonio, nes taip nukirstų šaką, ant kurios sėdi, kad jos tikslas yra ne pasveikęs ligonis, o chroniškus negalavimus turintis žmogus, nuolat vartojantis vaistus.
Sąmokslo teorija yra visuomenėje gana paplitusi, bet labiau tarp „tamsių“ žmonių, kuriems viskas aplinkui yra blogai, tarkim, jeigu namas iš vienos pusės yra apgriuvęs, o iš kitos – suremontuotas, jie matys tik tą blogąją pusę… Kaip yra vaistų kompanijose? Jose dirba tūkstančiai darbuotojų, visi laisvi žmonės. Aš dirbau mokslinį tiriamąjį darbą „Johnson and Johnson“ korporacijoje. Jei pamatyčiau, kad kompanija sukčiauja, iš karto galiu paduoti ją į teismą ir prisiteisti daug milijonų dolerių. Mokslininkui sudarytas puikus šansas. Du, trys žmonės dar gali susitarti, o iš dešimties ar juo labiau iš tūkstančio, neabejoju, atsiras bent vienas sąmokslo likvidatorius.Ar tikite, kad dar šiame amžiuje sulauksime perversmo gydant onkologines ligas, kad vėžys taps įveikiamas?
Pažymėsiu, kad vaistų nuo vėžio yra sukurta daug, bet jie nėra absoliučiai veiksmingi. Žmogaus organizmas yra toks sudėtingas, kiekviena ląstelė yra labai sudėtinga su šimtais tūkstančių veikiančių objektų, o ląstelių yra milijardai… Žodžiu, netikiu, kad bus sukurti vieni universalūs vaistai, padedantys visiems žmonėms įveikti bet kokio organo vėžį. Labiau tikiu, kad bus sukurti individualūs ar kokiai nors žmonių grupei tinkantys vaistai.Ačiū už pokalbį.
Daiva Červokienė
Tarp vaistus gaminančių įmonių galima paminėti kompaniją „Sicor Biotech“, kuri gamina biologinius, baltyminius vaistus. Cheminius vaistus jau seniai gamina „Sanitas“ Kaune. Nemažai mažesnių grupių stengiasi tame versle dalyvauti. Vykdomi ir naujai pasaulyje kuriamų vaistų klinikiniai tyrimai. Tačiau mūsų pajėgumai yra dar labai fragmentiški ištirti vaisto veikimo procesą, patikrinti visus galimus pašalinius poveikius, kad jie nebūtų dideli.
Gal galite labai glaustai ir populiariai nusakyti vaistų nuo onkologinių ligų kūrimo mechanizmą?
Žmogaus kūno ląstelėje yra per 20 tūkstančių baltymų, kurių kiekvienas atlieka savo funkcijas. Tereikia keletui iš jų sutrikti, ir žmogų gali užklupti klastinga onkologinė liga. Pradiniame vaistų nuo vėžio kūrimo etape ieškoma priešvėžinių kandidatinių medžiagų. Parenkama, kur ir kokį molekulinį taikinį atakuoti, kad galima būtų įsitikinti, kokia bus iš to nauda, surasti atitinkamas chemines medžiagas. Po sėkmingo 5–10 metų tyrimo vaistai bandomi klinikiniuose tyrimuose, su žmonėmis. Ir tik tada gaunamas leidimas juos registruoti ir vartoti. Regis, tobulėja tyrimai ir gilėja mokslinė mintis, tačiau pastaruoju metu pasaulyje vis mažiau sukuriama naujų vaistų.Kodėl nepaisant mokslo ir technikos pažangos naujų vaistų nuo onkologinių ligų kūrimas sulėtėjo?
Labiausiai dėl didesnių kokybės reikalavimų. Juk norint registruoti naują vaistą, reikia įrodyti jo efektyvumą. Yra 4 klinikinių tyrimų stadijos. Pirmoji – su keletu savanorių, ketvirtojoje vaistą turi išbandyti tūkstančiai žmonių. Pacientai ir net gydytojai neturi žinoti, kuriems duodami nauji vaistai, o kuriems – placebas, neaktyvi medžiaga. Kol neatliktas šis eksperimentas, vaistai neregistruojami. O šių eksperimentų kaina yra milžiniška, juos atlikti sudėtinga. Vaistų klinikinių tyrimų kaštai per 10 metų pakilo 10 kartų.Tačiau yra lietuvių, pavyzdžiui, Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Reabilitacijos skyriaus Fitoterapijos laboratorijos vedėjo, fitoterapeuto Juozo Ruolios, su įvairiomis kompanijomis sukurtų preparatų priešvėžinei saugai?
Šiems preparatams labiau tiktų maisto papildo terminas, nes jie neperėjo klinikinių tyrimų, įrodančių jų teigiamą poveikį. Taip pat neaiškūs ir jų pašaliniai poveikiai. Tačiau kartais tokie priedai sukuriami po ilgamečių stebėjimų ir tikrai gali turėti teigiamą poveikį. Kai sukuriama tiek nedaug vaistų nuo vėžio ir kai problemos tokios didelės, kartais ir tokie maisto priedai gali suteikti daug naudos.Egzistuoja požiūris, kad neretai vaistai nuo vėžio žmogaus organizmui pakenkia daugiau ir sparčiau negu pats vėžys. Ką manote apie tai?
Tame požiūryje yra nemažai tiesos. Vėžys yra vėžys, ir kai piktybines ląstelės pradeda plisti, jas sustabdyti yra itin sudėtinga užduotis. Dažnai vaistas tą plitimą sustabdo bent keleriems metams, bet turi nepageidaujamų šalutinių poveikių sergančiam žmogui. Nori – tą vaistą imk, nenori – neimk. O ką rinktis? Kai kas nuo vėžio geria įvairių žolelių nuovirus – tai yra ta pati chemija. Kartais pasitaiko stebuklingų išgijimų, tokių atvejų, kai žmogaus organizmas atranda jėgų pats kovoti su vėžiu – taip ir turėtų būti. Mes patys savyje pirmiausia turėtume ieškoti jėgų kovoti su ligomis, o vaistai yra tik tam ir tada, kai pats žmogus to neišgali.Kartais kalbama apie sąmokslo teoriją, kad farmacijos pramonė nė nesiekia pagydyti ligonio, nes taip nukirstų šaką, ant kurios sėdi, kad jos tikslas yra ne pasveikęs ligonis, o chroniškus negalavimus turintis žmogus, nuolat vartojantis vaistus.
Sąmokslo teorija yra visuomenėje gana paplitusi, bet labiau tarp „tamsių“ žmonių, kuriems viskas aplinkui yra blogai, tarkim, jeigu namas iš vienos pusės yra apgriuvęs, o iš kitos – suremontuotas, jie matys tik tą blogąją pusę… Kaip yra vaistų kompanijose? Jose dirba tūkstančiai darbuotojų, visi laisvi žmonės. Aš dirbau mokslinį tiriamąjį darbą „Johnson and Johnson“ korporacijoje. Jei pamatyčiau, kad kompanija sukčiauja, iš karto galiu paduoti ją į teismą ir prisiteisti daug milijonų dolerių. Mokslininkui sudarytas puikus šansas. Du, trys žmonės dar gali susitarti, o iš dešimties ar juo labiau iš tūkstančio, neabejoju, atsiras bent vienas sąmokslo likvidatorius.Ar tikite, kad dar šiame amžiuje sulauksime perversmo gydant onkologines ligas, kad vėžys taps įveikiamas?
Pažymėsiu, kad vaistų nuo vėžio yra sukurta daug, bet jie nėra absoliučiai veiksmingi. Žmogaus organizmas yra toks sudėtingas, kiekviena ląstelė yra labai sudėtinga su šimtais tūkstančių veikiančių objektų, o ląstelių yra milijardai… Žodžiu, netikiu, kad bus sukurti vieni universalūs vaistai, padedantys visiems žmonėms įveikti bet kokio organo vėžį. Labiau tikiu, kad bus sukurti individualūs ar kokiai nors žmonių grupei tinkantys vaistai.Ačiū už pokalbį.
Daiva Červokienė
Labiausiai dėl didesnių kokybės reikalavimų. Juk norint registruoti naują vaistą, reikia įrodyti jo efektyvumą. Yra 4 klinikinių tyrimų stadijos. Pirmoji – su keletu savanorių, ketvirtojoje vaistą turi išbandyti tūkstančiai žmonių. Pacientai ir net gydytojai neturi žinoti, kuriems duodami nauji vaistai, o kuriems – placebas, neaktyvi medžiaga. Kol neatliktas šis eksperimentas, vaistai neregistruojami. O šių eksperimentų kaina yra milžiniška, juos atlikti sudėtinga. Vaistų klinikinių tyrimų kaštai per 10 metų pakilo 10 kartų.
Tačiau yra lietuvių, pavyzdžiui, Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Reabilitacijos skyriaus Fitoterapijos laboratorijos vedėjo, fitoterapeuto Juozo Ruolios, su įvairiomis kompanijomis sukurtų preparatų priešvėžinei saugai?
Šiems preparatams labiau tiktų maisto papildo terminas, nes jie neperėjo klinikinių tyrimų, įrodančių jų teigiamą poveikį. Taip pat neaiškūs ir jų pašaliniai poveikiai. Tačiau kartais tokie priedai sukuriami po ilgamečių stebėjimų ir tikrai gali turėti teigiamą poveikį. Kai sukuriama tiek nedaug vaistų nuo vėžio ir kai problemos tokios didelės, kartais ir tokie maisto priedai gali suteikti daug naudos.Egzistuoja požiūris, kad neretai vaistai nuo vėžio žmogaus organizmui pakenkia daugiau ir sparčiau negu pats vėžys. Ką manote apie tai?
Tame požiūryje yra nemažai tiesos. Vėžys yra vėžys, ir kai piktybines ląstelės pradeda plisti, jas sustabdyti yra itin sudėtinga užduotis. Dažnai vaistas tą plitimą sustabdo bent keleriems metams, bet turi nepageidaujamų šalutinių poveikių sergančiam žmogui. Nori – tą vaistą imk, nenori – neimk. O ką rinktis? Kai kas nuo vėžio geria įvairių žolelių nuovirus – tai yra ta pati chemija. Kartais pasitaiko stebuklingų išgijimų, tokių atvejų, kai žmogaus organizmas atranda jėgų pats kovoti su vėžiu – taip ir turėtų būti. Mes patys savyje pirmiausia turėtume ieškoti jėgų kovoti su ligomis, o vaistai yra tik tam ir tada, kai pats žmogus to neišgali.Kartais kalbama apie sąmokslo teoriją, kad farmacijos pramonė nė nesiekia pagydyti ligonio, nes taip nukirstų šaką, ant kurios sėdi, kad jos tikslas yra ne pasveikęs ligonis, o chroniškus negalavimus turintis žmogus, nuolat vartojantis vaistus.
Sąmokslo teorija yra visuomenėje gana paplitusi, bet labiau tarp „tamsių“ žmonių, kuriems viskas aplinkui yra blogai, tarkim, jeigu namas iš vienos pusės yra apgriuvęs, o iš kitos – suremontuotas, jie matys tik tą blogąją pusę… Kaip yra vaistų kompanijose? Jose dirba tūkstančiai darbuotojų, visi laisvi žmonės. Aš dirbau mokslinį tiriamąjį darbą „Johnson and Johnson“ korporacijoje. Jei pamatyčiau, kad kompanija sukčiauja, iš karto galiu paduoti ją į teismą ir prisiteisti daug milijonų dolerių. Mokslininkui sudarytas puikus šansas. Du, trys žmonės dar gali susitarti, o iš dešimties ar juo labiau iš tūkstančio, neabejoju, atsiras bent vienas sąmokslo likvidatorius.Ar tikite, kad dar šiame amžiuje sulauksime perversmo gydant onkologines ligas, kad vėžys taps įveikiamas?
Pažymėsiu, kad vaistų nuo vėžio yra sukurta daug, bet jie nėra absoliučiai veiksmingi. Žmogaus organizmas yra toks sudėtingas, kiekviena ląstelė yra labai sudėtinga su šimtais tūkstančių veikiančių objektų, o ląstelių yra milijardai… Žodžiu, netikiu, kad bus sukurti vieni universalūs vaistai, padedantys visiems žmonėms įveikti bet kokio organo vėžį. Labiau tikiu, kad bus sukurti individualūs ar kokiai nors žmonių grupei tinkantys vaistai.Ačiū už pokalbį.
Daiva Červokienė
Tame požiūryje yra nemažai tiesos. Vėžys yra vėžys, ir kai piktybines ląstelės pradeda plisti, jas sustabdyti yra itin sudėtinga užduotis. Dažnai vaistas tą plitimą sustabdo bent keleriems metams, bet turi nepageidaujamų šalutinių poveikių sergančiam žmogui. Nori – tą vaistą imk, nenori – neimk. O ką rinktis? Kai kas nuo vėžio geria įvairių žolelių nuovirus – tai yra ta pati chemija. Kartais pasitaiko stebuklingų išgijimų, tokių atvejų, kai žmogaus organizmas atranda jėgų pats kovoti su vėžiu – taip ir turėtų būti. Mes patys savyje pirmiausia turėtume ieškoti jėgų kovoti su ligomis, o vaistai yra tik tam ir tada, kai pats žmogus to neišgali.
Kartais kalbama apie sąmokslo teoriją, kad farmacijos pramonė nė nesiekia pagydyti ligonio, nes taip nukirstų šaką, ant kurios sėdi, kad jos tikslas yra ne pasveikęs ligonis, o chroniškus negalavimus turintis žmogus, nuolat vartojantis vaistus.
Sąmokslo teorija yra visuomenėje gana paplitusi, bet labiau tarp „tamsių“ žmonių, kuriems viskas aplinkui yra blogai, tarkim, jeigu namas iš vienos pusės yra apgriuvęs, o iš kitos – suremontuotas, jie matys tik tą blogąją pusę… Kaip yra vaistų kompanijose? Jose dirba tūkstančiai darbuotojų, visi laisvi žmonės. Aš dirbau mokslinį tiriamąjį darbą „Johnson and Johnson“ korporacijoje. Jei pamatyčiau, kad kompanija sukčiauja, iš karto galiu paduoti ją į teismą ir prisiteisti daug milijonų dolerių. Mokslininkui sudarytas puikus šansas. Du, trys žmonės dar gali susitarti, o iš dešimties ar juo labiau iš tūkstančio, neabejoju, atsiras bent vienas sąmokslo likvidatorius.Ar tikite, kad dar šiame amžiuje sulauksime perversmo gydant onkologines ligas, kad vėžys taps įveikiamas?
Pažymėsiu, kad vaistų nuo vėžio yra sukurta daug, bet jie nėra absoliučiai veiksmingi. Žmogaus organizmas yra toks sudėtingas, kiekviena ląstelė yra labai sudėtinga su šimtais tūkstančių veikiančių objektų, o ląstelių yra milijardai… Žodžiu, netikiu, kad bus sukurti vieni universalūs vaistai, padedantys visiems žmonėms įveikti bet kokio organo vėžį. Labiau tikiu, kad bus sukurti individualūs ar kokiai nors žmonių grupei tinkantys vaistai.Ačiū už pokalbį.
Daiva Červokienė
Pažymėsiu, kad vaistų nuo vėžio yra sukurta daug, bet jie nėra absoliučiai veiksmingi. Žmogaus organizmas yra toks sudėtingas, kiekviena ląstelė yra labai sudėtinga su šimtais tūkstančių veikiančių objektų, o ląstelių yra milijardai… Žodžiu, netikiu, kad bus sukurti vieni universalūs vaistai, padedantys visiems žmonėms įveikti bet kokio organo vėžį. Labiau tikiu, kad bus sukurti individualūs ar kokiai nors žmonių grupei tinkantys vaistai.
Ačiū už pokalbį.
Daiva Červokienė
Informacija iš:
Image: FreeDigitalPhotos.net
Gydymas
Skaityti daugiau
