Vėžio gydymo srityje atsiveria naujos galimybės

Vėžio gydymo galimybes ateityje smarkiai išplės nanomedicina, – prognozuoja Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Biomedicininės fizikos laboratorijos vedėjas prof. Ričardas Rotomskis. Tačiau jis perspėja, kad Lietuva dėl netinkamo mokslinės veiklos šioje srityje koordinavimo ir prioritetų paskirstymo gali stipriai atsilikti nuo pasaulinių vėžio gydymo pasiekimų.

„Vakarų Lietuvos medicinai“ profesorius teigė, kad mokslas dar nežino, kas yra vėžys, esama tik septynių hipotezių, idėjų. Tai – ypatinga liga, todėl moksliniams vėžio tyrimams pasauliniu lygiu skiriama itin daug dėmesio ir lėšų. Esama ir rezultatų – pastaraisiais metais anksčiau naudotus tris pagrindinius vėžio gydymo būdus – chirurgiją, chemoterapiją, spindulinę terapiją pasaulyje papildė dar vienas – fotosensibilizuota navikų terapija, o vėžio diagnostiką išplėtė vadinamieji optiniai metodai. Pakalbėjome apie tai.

Kokie tyrimai atliekami Onkologijos instituto biomedicininės fizikos laboratorijoje?
Mes nagrinėjame įvairius naujus vėžio diagnostikos ir vėžio terapijos metodus. Dauguma atvejų dirbame su optiniais metodais, fotosensibilizuota navikų terapija, ir šiek tiek – su klasikiniais, tokiais kaip gama spindulinė terapija. Taip pat dirbame nanomedicinos srityje. Natūralu, kad daugiausia tai visiškai naujų gydymo būdų, susijusių su tokių dalelių, kaip kvantiniai taškai ar magnetinės nanodalelės, panaudojimu tyrimai.

Fotosensibilizuota navikų terapija – kaip ji veikia?
Fotovaistas įleidžiamas į kraujotakos sistemą ir selektyviai – į navikinį darinį. Fotovaistų molekulės ypatingos tuo, kad kol nesužadintos, yra netoksiškos. Tačiau pašvietus tam tikra šviesa jų būsena pasikeičia į sužadintąją. Vaistas tampa agresyvus, bet, kadangi jis susikaupęs tik navikiniame audinyje, jis tik tą audinį ir „nužudo“. Taigi šis metodas iš kitų išsiskiria tuo, kad nepažeidžia sveikų audinių.

Įdomu tai, kad ši terapija Lietuvoje pradėta taikyti praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje. Programa vykdyta maždaug dešimtmetį, metodu gydyta daugiau kaip 700 ligonių.

Šiandien Europoje yra patvirtinti 5 ar 6 fotovaistai, kurie naudojami daugiau kaip dešimčiai navikų rūšių. Daugelyje Europos šalių, pavyzdžiui, Vokietijoje, pacientai, kuriems diagnozuoti šie navikai, gali rinktis, kokiu būdu gydytis. Jeigu pageidaujama, galima gydytis ne chemoterapija, ne chirurginiu būdu, o fotosensibilizuota navikų terapija.

Kuo ypatingi optiniai diagnostikos metodai?
Tai sveikatą tausojantys metodai. Nereikia atlikti biopsijos. Diagnozuojama stebint šviesolaidiniais metodais. Taip galime labai tiksliai nustatyti ribas, kur prasideda ir kur baigiasi navikinis audinys. Be to, kai kuriais atvejais šie metodai gelbsti operuojantiems chirurgams – jie gali tiksliau išpjauti naviką.

Šiuo metu mokomės ir jau praktikoje pradedame diagnozuoti vėžį ne tik klasikiniais, bet ir optiniais būdais. Čia turiu pasakyti, kad nėra universalių diagnostikos būdų, vienais atvejais tinka vieni, kitais – kiti. Optiniai būdai išplėtė diagnostikos galimybes, tam tikrais atvejais jie tinkamesni už kitus.

Su kokiomis didžiausiomis problemomis susiduriate?
Anksčiau buvo ne Onkologijos institutas, bet visos Lietuvos onkologijos centras. Jis vykdė šios srities koordinavimą, kurio dabar labai trūksta. Dalį šių funkcijų perėmė Vilniaus universiteto Onkologijos institutas. Iš buvusio centro paveldėtas ir vėžio registras, kuriame registruojami visi vėžio atvejai, sisteminama statistika, ji analizuojama. Liko ir mokslinė bazė. Taigi dalis funkcijų išlaikyta. Bet Onkologijos institutas nėra visos šalies onkologijos centras, todėl trūksta analizės, tinkamų sprendimų priėmimo visos šalies mastu. Onkologija, norime to ar nenorime, ypatinga sritis. Jos sėkmė glaudžiai susijusi su moksline veikla ir mokslo pasiekimais. Mokslinė veikla turėtų būti aktyvesnė, geriau koordinuojama ir labiau susieta su gydymo praktika. O Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) nėra net skyriaus, kuris užsiimtų mokslinės veiklos koordinavimu, priežiūra.

Nors Lietuva maža, nemokame koncentruoti turimų išteklių, neišskiriami prioritetai, į kuriuos būtų orientuoti finansiniai srautai. Kadangi išdalinama visiems „po truputį“, nepakankamai vystomi pažangiausi, perspektyviausi vėžio gydymo ir diagnostikos metodai. Amerikiečiai turi programą „Nano Cancer“, kuriai paskyrė beveik 70 proc. biomedicinos tyrimams skirtų lėšų. Jie įsipareigoję iki 2020 m. sukurti naujos kartos nanovaistą ir jį įdiegti į gydymą. Tai yra perspektyvos matymas ir prioritetų pasirinkimas.

Galbūt yra žinoma, kokiu būdu veiktų naujasis nanovaistas?
Jo veikimo principas toks: kuriamas labai mažas aukso kiautas, jame „įdėti“ klasikiniai vaistai, naikinantys vėžį. Prie to kiauto „prikabinamos“ molekulės, kurios visą kompleksą transportuoja selektyviai į naviką. Paskui, šviečiant infraraudonuoju lazeriu, aukso nanokiautas „išsivynioja“, o vaistas selektyviai paskirstomas navikiniame audinyje. Nors iš pirmo žvilgsnio šis principas gali pasirodyti paprastas, vaistą sukurti, jį išbandyti, o po to jį pradėti naudoti praktikoje dėl sudėtingų technologijų, sudėtingos infrastruktūros sukūrimo, specialistų paruošimo yra itin didelis iššūkis.

Jei kalbėtume apie nanotechnologijas, šiuo metu yra apie 70 naujų vaistų, tiriamų pirmojoje klinikinėje stadijoje. Šiuo metu pasaulyje nuo vėžio yra vienas nanovaistas, pasiekęs ketvirtąją klinikinių tyrimų stadiją, kurioje vaistą gauna sergantys žmonės.

Žinoma, Lietuvai šioje tyrimų srityje dalyvauti yra sunku, kadangi tai susiję su didžiulėmis finansinėmis investicijomis. Gal vieni ir neatrasime naujo nanovaisto, bet mokslinė veikla šioje srityje Lietuvoje turi būti vykdoma – kad būtų žmonių, kurie, onkologijoje atsiradus kvantiniams taškams ir nanodalelėms, galėtų juos suprasti ir naudoti praktikoje.

Ačiū už pokalbį.

Mindaugas Savickas

Informacija iš:

Image: FreeDigitalPhotos.net