Yra daug informacijos apie šunų gydomąsias savybes ir jų panaudojimą medicinoje: sunkių ligonių reabilitacijoje, gydant autizmą, vėžio diagnostikoje nustatant jį pagal kvapą ir kt. Dabar, regis, išmušė „žvaigždžių valanda“ katėms. Tyrimų rezultatai rodo, kad žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) vakcinos paslaptį gali įminti katės.
Tinkamas gydymas – 40 proc. infekuotųjų
ŽIV, žmogaus imunodeficito virusas, sukelia AIDS (įgytą imunodeficito sindromą), kuris pasireiškia įvairiomis infekcinėmis ir navikinėmis ligomis. ŽIV, patekęs į žmogaus organizmą, naikina T-limfocitus, pagrindines specifinio imuninio atsako ląsteles, kurios kontroliuoja atsparumą ligoms. ŽIV infekcijai progresuojant imuninė sistema palaipsniui silpsta ir organizmas tampa nepajėgus nuo ligų apsiginti.
Yra žinomi du ŽIV tipai: ŽIV-1 ir ŽIV-2, kurie šiek tiek genetiškai skiriasi. Nuo viruso tipo priklauso perdavimo tikimybė ir ŽIV progresavimo greitis. Dauguma žmonių yra užsikrėtę ŽIV-1 tipo virusu, kuris greičiau progresuoja į AIDS.
Pasaulyje gyvena apie 34 milijonus ŽIV turėtojų. 1996 metais buvo sukurti efektyvūs antiretrovirusiniai vaistai, kurie ŽIV plitimą sustabdo, tačiau viruso iš organizmo nepašalina. Be to, vaistai padidina vėžio, infarkto riziką, sukelia osteoporozę, inkstų ligas.
Nors medikai siekia ligą ne tik gydyti, bet ir išgydyti, manoma kad tinkamas gydymas pasiekiamas tik 40 procentų infekuotųjų ŽIV. Daugelis jų pradėto gydymo kurso nebaigia.
Vakcinos nuo ŽIV paieškos iki šiol buvo bergždžios, nes dėl specifinių virusų savybių, jų sugebėjimo greitai mutuoti komercinės vakcinos nebuvo efektyvios.
Kuo čia dėtos katės?
Mokslinių eksperimentų Kalifornijos ir Floridos universitetuose metu buvo pastebėta, kad infekuotų ŽIV pacientų kraujas į kačių įgyto imunodeficito sindromo (anglų k. FAIDS – feline acquired immune deficiency) viruso proteiną reaguoja imuniniu atsaku.
Pasirodo, kad kačių FAIDS virusas ir ŽIV-1 yra giminingi, nes jų struktūra bei elgesys yra panašūs. Maži kačių FAIDS viruso fragmentai – peptidai pasižymi prieš ŽIV nukreiptomis savybėmis, nes skatina T ląstelių, kurios sunaikina ŽIV, gamybą. Svarbu tai, kad atrastieji FAIDS peptidai yra analogiški ŽIV-1, nemutuoja ir sukelia T ląstelių aktyvumą, taigi yra tinkami naujos vakcinos komponentai.
Tai nereiškia, kad žmogus infekuojamas FAIDS, bet virusų panašumas bei sukeliamos kryžminės reakcijos sudaro galimybes tolesnėms studijoms kuriant unikalią ir labai reikalingą vakciną.
Naujiena nuteikia viltingai
Gydytoja infektologė Julija Petrina stebi viešoje erdvėje vis pasirodančias žinutes apie ŽIV vakcinos kūrimo procesą.
„Nuolat esame informuojami apie įvairių vakcinų kūrimo procesus, apie vieną ar kitą vakcinos dalį, kaip ji veikia. Pirmą kartą skaitau tokią naujieną apie T ląstelių suaktyvinimą. Tai įdomu, nes pats ŽIV infekcijos principas paremtas tuo, kad organizmą saugančios ląstelės neatpažįsta svetimo baltymo, todėl virusui pavyksta užkariauti organizmą. Nors, aišku, sunku prognozuoti, ar šis tyrimas gali toliau rutuliotis iki konkrečios vakcinos sukūrimo. Dažnai būna, kad in vitro atliekami tyrimai demonstruoja gerus rezultatus, tačiau gyvame organizme tokių gerų rezultatų pasiekti nepavyksta. Šis tyrimas yra kol kas in vitro stadijos. Gan viltingai nuteikia ši žinia, nes sugebėjus aktyvuoti organizmo ląsteles kovai su ŽIV, galima galvoti apie vakcinos infekuotiems žmonėms sukūrimą. O tokios naujienos visuomet leidžia atsirasti viltingoms kalboms apie galimą pasveikimą”, – sako gydytoja infektologė J. Petrina.
Lazda su dviem galais
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, mūsų šalyje užregistruota 2100 ŽIV užsikrėtusių žmonių. „Iki šių metų spalio mėnesio atrasti 134 nauji ŽIV atvejai. Lyginant su ankstesniais metais, akivaizdu, kad naujų atvejų yra nustatoma gerokai daugiau. Tai gali būti susiję su tuo, kad infekcinės ligoninės tiria visus, patenkančius į jų gydymo įstaigą, nepriklausomai nuo skundų ir turimos diagnozės. Taip pat jau keleri metai nevyriausybinės organizacijos vykdo greitųjų ŽIV nustatymo patikrų akcijas. Tačiau galimybė pasidaryti ŽIV nustatymo testą, pačių žmonių motyvacija tokį testą atlikti yra dar labai prasto lygio,” – sako gydytoja infektologė Julija Petrina.
Medikė mano, kad savotiška mūsų visuomenės ramybė ŽIV infekcijos atžvilgiu susijusi su prastu informuotumu apie pačią infekciją, apie sergamumo mastus kitose šalyse. „Nėra suvokimo, kad šiai infekcijai neegzistuoja valstybių sienos. Nereikia manyti, kad jei mūsų šalyje mažiau sergančiųjų nei kaimyninėse šalyse, tai mes turime būti ramūs. ŽIV infekcija turi stiprų negatyvų šleifą. Kai pacientams siūlau pasitikrinti dėl ŽIV, įvertinusi jų gyvenimo būdą, visuomet sulaukiu didesnio ar mažesnio pasipriešinimo ir pasipiktinimo. Mūsų šalyje dar nesuvokiama, kad pasitikrinimas dėl ŽIV turėtų būti kaip vienas iš daugybės kitų tyrimų, kuriuos darome profilaktiniais sumetimais”, – sako gydytoja infektologė.
ŽIV tyrimų anonimiškumas – tai lazda su dviem galais. Pasak J. Petrinos, tiriantis dėl ŽIV infekcijos žmonės turi išsaugoti savo anonimiškumą, tačiau patikrinimo metu nustačius teigiamą tyrimą, reikia informaciją toliau siųsti Visuomenės sveikatos centrui. Pasak gydytojos infektologės, šioje vietoje yra tam tikra teisinė spraga.
„Jei žmogus ateina į gydymo įstaigą, išsaugoti jo anonimiškumą būna sudėtinga. Net atliekant greituosius testus prašoma nurodyti amžių, lytį. Iš kitos pusės, gal nereikėtų bijoti pasakyti savo amžių, ar dėl to prarandamas anonimiškumas? Manau, problema išsispręstų, jeigu nustačius, kad žmogus turi ŽIV infekciją, jis nebūtų paliktas likimo valiai. Su juo turėtų nuosekliai dirbti sveikatos specialistai, kad jis nedingtų iš sistemos, kad gautų visą reikiamą informaciją apie infekciją, kaip toliau gyventi, apie gydymosi svarbą ir pan.”, – sako medikė.
Šaltinis
P. Sanou, Shannon R. Roff and all, “Evolutionarily Conserved Epitopes on Human Immunodeficiency Virus Type 1 (HIV-1) and Feline Immunodeficiency Virus Reverse Transcriptases Detected by HIV-1-Infected Subjects”, doi: 10.1128/JVI.00359-13, published online in the Journal of Virology, 3 July 2013
Image: FreeDigitalPhotos.net