vaistai.lt

1985

Kartais nė patys nesuprantame, kodėl mus taip ėda nerimas, sielą graužia nenusakoma disharmonija, o galvoje tuntais daugėja minčių, draskančių kūną. Depresija ir nuotaikos svyravimai gali būti susiję su begale dalykų, vykstančių mūsų gyvenime, pavyzdžiui, išgyvename mylimo žmogaus netektį, skyrybas, prarandame mėgstamą darbą ar patiriame finansinį krachą.

Tačiau specialistai sako, kad nedidukės smulkmenos, kurias mes darome kiekvieną dieną veikia mūsų nuotaiką taip, kad nė patys nenumanome, rašoma „Huffington Post“. Štai 12 įpročių, kuriuos verta kuo greičiau varyti iš savo gyvenimo. Ir taip, kad net padai dulkėtų.

Suglebusi, susikūprinusi eisena

Atrodytų, kad toks paprastas dalykas kaip eisenos ypatumai nėra aktualus mūsų gyvenimo džiaugsmui. Tačiau štai mokslininkų atlikti tyrimai, paskelbti Journal of Behavior Therapy and Experimental Psychiatry, byloja ką kita.

Pasirodo tie, kurie vaikšto susikūprinę ir nuleidę pečius, nejudindami rankų, dažniausiai būna prastesnės nuotaikos nei tie, kurie yra aktyvesni. Be to, tie jie dar ir daugiau būna susikoncentravę ties negatyviais dalykais, pamiršę pozityvumą.

Nenugalimas noras fotografuoti viską aplinkui

O tai, pasak mokslininkų, trukdo jums matyti tikrąją realybę. Ir iš tikrųjų – gal geriau pajausti tai, kas aplinkui, o ne nuolatos spragsėti fotoaparatu? Psychological Science publikuotame tyrime atskleidžiama, kad žmonės, kurie nuolatos viską fotografavo, kur kas sunkiau atsiminė fotografuojamus objektus nei tie, kurie tiesiog juos stebėjo.

„Pasirodo, kad per fotoobjektyvą aplinką stebinčios akys ir mūsų protas to nesuvokia kaip realybės, esančios šalia“, – tikino profesorė Diedra L. Clay iš Bastyro universiteto (JAV).

Patiriate patyčias

Patyčios nesibaigia, net jeigu jau seniai seniai trynėte mokyklos suolą. Pavyzdžiui, net 54 milijonai ar 35 proc. amerikiečių darbuotojų tampa pašaipų taikiniu savo darbe. „Tą paliudyti gali 70 proc. žmonių, tapusių situacijos stebėtojais, – tikina psichoterapeutė ir knygos Emotional Terrorism: Breaking the Chains of a Toxic Relationship autorė Erin K. Leonard.

Ji pastebi, kad toks puolimas menkina savivertę, pasitikėjimą savimi, gniuždo emociškai, todėl keltis ir eiti į darbą gali tapti sunkiai įgyvendinama užduotimi. Ką daryti? Specialistai sako, kad būtina įvertinti savo fizinę ir emocinę būseną bei kreiptis į atitinkamus asmenis, kad žeminimas darbe būtų sustabdytas.

Nesportuojate

Įsidėmėkite: jeigu per savaitę sportuojate tris kartus, jūsų rizika susirgti depresija sumažėja net 19 proc. Tyrime dalyvavo 11 tūkst. žmonių, peržengusių 50-ies metų slenkstį. Buvo tiriamas jų aktyvumas ir polinkis į depresiją.

Paaiškėjo, kad tie, kurie jau turėjo depresijos požymių, vengė aktyvaus gyvenimo, o štai tie, kurie nespjovė į sportą, kaip tik – mažiau kankinosi emociškai. Taigi, ką reikia daryti? Iš pradžių pakilti nuo sofos ir bent jau leistis į pasivaikščiojimą.

Atidėliojate

„Ką gali atlikti tuoj, niekad nesakyk – rytoj“. Iš tikrųjų atidėliojimas yra vienas bjauriausių įpročių, kadangi mes taip ir neatsipalaiduojame žinodami, kad reikės atlikti vieną ar kitą darbą. Esmės reikia ieškoti čia: kodėl atidėliojame, su kokiais jausmais tai susiję?

Jeigu tiesiog sunku įsivažiuoti, darbas atrodo itin nuobodus ar esate tam nenusiteikę, tai viena. Tačiau jeigu jums tai sukelia pyktį, liūdesį, baimę ir kitas neigiamas emocijas, būtina išsiaiškinti, kodėl jos kyla. Specialistai pataria „nuleisti garą“. Pradėti ramiai, išgerti puodelį arbatos, pabėgioti ar paklausyti muzikos, kuri padės susikaupti ir kibti į darbus.

Kuriate nelaimingus santykius

Daugelis žmonių nė neįsivaizduoja, kad depresija juos užklupo vien todėl, kad jų kuriami santykiai „nuodingi“. Tai „ėda“ tokių asmenybių pasitikėjimą savimi, dažnai partneriai jiems įteigia, kad šie yra savanaudės ir neteisios būtybės. Kartais prireikia daugybės metų, kad tie santykiai pagaliau būtų įvertinti kitoje šviesoje. Psichologai pataria pasikonsultuoti su specialistais, jeigu patys negalite įveikti problemos, nematote akivaizdžių emocinio smurto ženklų, nerandate išeities.

Į gyvenimą žiūrite pernelyg rimtai

Mintį „ką žmonės pagalvos“ reikia išbraukti iš savo žodyno. Dažniausiai mūsų patiriama gėda siejama su kitų nuomone, tačiau ar ji tikrai tokia svarbi? Nereikia vaikščioti pirštų galiukais aplink savo gyvenimą. Juokas – puikus būdas išsivaduoti iš emocinio sąstingio, tuo labiau, kad įrodyta jo reikšmė mūsų psichinei sveikatai. Juokas gelbsti nuo depresijos, nerimo, nervingumo, tad ieškokite būdų, kaip dažniau kvatotis, o ne pasinerkite į paniurėlių draugiją.

Jūs nemiegate

Miegas – tai vienas geriausių emocinės ir psichinės sveikatos draugų, be to, teigiamai veikia ir mūsų kūno funkcijas: atsigauna oda, dingsta stresas, pradeda spindėti akys, gražėja figūra. Taigi, jeigu pastaruoju metu prastai miegate, verčiau ieškokite priežasčių, kaip ištaisyti šią padėtį. Ilgainiui dėl miego trūkumo tapsite dirglūs, suirzę, gali pradėti kibti ligos, kamuoti stresas, įtampa, sumažėti darbingumas.

Negalite pabūti vieni su savo mintimis

Iš tikrųjų vienatvės reikia visiems. Kad ir kaip smagu būti draugų, šeimos, vaikų būryje, vyro glėbyje, intensyviai dirbti, verta žinoti, kad viena kita minutė tik sau ir savo mintims gali padaryti stebuklus. Specialistai pastebi, kad jeigu mes save nurašome ir pamirštame, tuomet depresija ir nerimo sutrikimai kaipmat išleidžia nagus.

Jūs su niekuo nesikalbate

Žinutės telefone, socialiniuose tinkluose, besaikis susirašinėjimas ir nė vieno tikro, gyvo žodžio. Kiek ilgai tai gali būti smagu? Žinoma, tai puiku, jeigu mes negalime pasikalbėti su artimaisiais „gyvai“, pavyzdžiui, jie toli išvykę. Tačiau jeigu kasdien nepratariate nė žodžio, tai nėra tikras bendravimas.

Nieko keisto, kad mes pradedame vienas kito nebesuprasti, pamirštame išreikšti savo jausmus, nebemokame dalytis patirtimi, o mieliau įsikniaubiame į išmaniuosius telefonus. O juk gyvenimo pabaigoje menkai rūpės tie, kurie jus „seka“ socialiniame tinkle, ar ne? Tik ar nebus per vėlu įvertinti, ką reiškia draugystė? Skirkite laiko sau, savo šeimai, draugams ir visiems tiems, kurie jums brangūs ir artimi.

Negalite gyventi be mobiliojo telefono

Blogas ženklas, jeigu neprisimenate, kada buvote visiškai laisvi nuo šio prietaiso. Atrodytų, kad tik išėjus iš namų be mobilaus, tampame kaip be rankų, niekam nepasiekiami, be jokio kontakto su išoriniu pasauliu. Na, o kaip tada išgyventi betono džiunglėse? O juk iš tikrųjų, kai telefonas tampa pirmojo svarbumo dalyku mūsų gyvenime, ar tai neatrodo juokingai ir graudžiai?

Psichologai sako, kad nuolatos maigydami savo išmaniuosius, mes neleidžiame pailsėti nei savo kūnams, nei mintims, todėl ilgainiui tai sukelia tikrą depresiją ir emocinį išsekimą. Pabandykite boikotuoti šį prietaisą bent kartą per savaitę. Pamatysite, net ir pusdienio pakaks, kad jaustumėtės kitaip.

Vienu metu darote daug darbų

Valgote, viena ranka naršote „Facebook‘e“, kita akimi stebite TV ekraną, tuomet dar suskamba telefonas, o neatsiliepti negalite... Ir nors daugelis žmonių mano, kad taip jie atskleidžia savo produktyvumą, iš tikrųjų, tai nėra tiesa, kadangi toks blaškymasis sukuria įtampą, o ir galiausiai efektyviai komunikuoti tampa sunkia užduotimi.

Patarimas paprastas: susitelkite į vieną darbą ir priimkite jį realiu laiku, kad jis būtų atliktas kokybiškai, o ne prabėgomis. Tai geriausias dalykas, ką galite padaryti dėl savo emocinės ir psichinės sveikatos.

Informacija iš: