vaistai.lt

Tam, kad būtume patenkinti savo gyvenimu, visų pirma turime tobulinti ryšius su aplinkiniais. Tyrimai atskleidžia, kad tie, kurie džiaugiasi puikiais tarpusavio santykiais su draugais ir šeima, yra laimingesni, turi mažiau finansinių bėdų, yra nuolaidesni ir net sveikesni. Taigi, ką apie tai pasakytų ir ką patartų ekspertai?

1 pamoka: susitaikykite su aplinkinių trūkumais ir sutaupysite laiko

Žmogus keičiasi tik tiek, kiek nori pats. Todėl priverstinis bandymas mūsų draugų, tėvų, suaugusių ar dar visai mažų vaikų įsivaizduojamus trūkumus paversti privalumais išties vargina ir neduoda jokios naudos. Švaistome tik savo laiką, jėgas, energiją ir dažnai nesuprantame, ką darome ne taip.

Psichologas Paulas Colemanas, knygos We Need to Talk: Tough Conversations with Your Spouse autorius tikina, jog savo elgesiu, vis bandydami kažką taisyti, mes sukeliame tikrą pasipriešinimą: „Aplinkiniams atrodo, kad jūs neva kur kas daugiau žinote ir tuo pernelyg puikuojatės. Natūralu, kad gaudamas tokią žinutę žmogus jaučiasi nepakankamai geras ir įsižeidžia“.

Ką daryti? Ogi pabandykite išspręsti tai, kas jums nepatinka, pradėdami nuo savęs. Esame skirtingi ir, kaip sako P. Colemanas, turime išmokti su tuo gyventi ir susigyventi su kitais. Taigi, neverskite niekieno paklusti jūsų valiai, o ieškokite kompromiso. Nepavyksta jo surasti? Tuomet metas pasigilinti į santykių esmę – juk jie tada pasiekia aukščiausią viršukalnę, kai kiekvienas nori, kad šalia jo esantis žmogus būtų laimingas. Tačiau – neprarasdamas savęs ir neversadamas kito prarasti savasties.

2 pamoka: geranoriškas atsipalaidavimas auklėjant vaikus jiems naudingas

Nereikia vaidinti kalėjimo viršininko ir vesti iš proto tiek savo vaikų, tiek kitų tėvų. Yra tų tobulųjų mamyčių ir tėvelių, kurie visada visur pirmi, viską žino, o tie, kurie suplukę įlekia į susirinkimą, yra palydimi šnabždesių ir vartomų akių, deginančių žvilgsnių, pasakančių kur kas daugiau nei žodžiai.

Kaip teigia Hara Estroff Marano, knygos A Nation of Wimps autorė, tėvai dažnai persistengia veikiami pačių įvairiausių jėgų ir institucijų, jie nepasitiki savo vaikų kompetencija, jėgomis. „Dar blogiau, kai visa tai išauga į nerealizuotų svajonių, kurias neva turėtų įgyvendinti vaikai, troškimą“, – sako psichologas Davidas Elkindas.

Specialistai pastebi, kad besaikis vaikų bandymas apsaugoti juos nuo streso, gali padaryti ilgalaikės žalos, be to, persistengiantys tėvai dažniau išgyvena depresiją, o jų pastangos ne visada būna vaisingos.

„Kur kas geriau leisti savo vaikams išgyventi pačias įvairiausias emocines situacijas, nusivylimą, nesėkmes, tam, kad jie išmoktų spręsti savo problemas, tačiau žinotų, kad jūs esate visada šalia ir pasiruošę padėti morališkai. Tėvų tikslas – padėti vaikams tapti savarankiškais“, – teigia specialistai.

3 pamoka: priešingybės traukia ne amžinai

Nors sakoma, kad priešingybės traukia, tačiau santykiai lengviau klostosi tada, kai šalia jūsų yra panašus žmogus – savo įpročiais, požiūriu, nusiteikimu. Tyrimai jau ne kartą pabrėžė, kad bendraujant su žmonėmis nemažą vaidmenį atlieka asmeninės savybės, vertybės, religinės ir ekonominės ypatybės, panašus amžius.

Psichologas Glennas Wilsonas sudarė klausimyną, kuris apėmė gyvenimo būdo, politikos, vaikų auklėjimo, moralės ir finansų temas. Tyrėjas išsiaiškino, kad tos poros, kurios atsakinėjo į klausimus panašiai, patyrė didesnį pasitenkinimą būti kartu. Visgi psichologas teigė, jog „kai poros yra pernelyg panašios, tai jau primena brolių ir seserų santykius, t. y., viskas darosi pernelyg nuspėjama“.

Kas geriausia? Ogi kaip visada – auksinis viduriukas. Ieškokite tokio partnerio, kurio aistros skiriasi nuo jūsų, tačiau praplečia patirties ribas, taip pat atkreipkite dėmesį į platesnį gyvenimo paveikslą: vaikų auginimą, moralinį veidą, gebėjimą atskleisti savo jausmus.

4 pamoka: socialiniai ryšiai itin svarbūs

Mes visi girdėjome ir žinome, ką reikėtų daryti, kad sulauktume ilgo amžiaus: sportuoti, nerūkyti, nevartoti alkoholio, pamiršti greitąjį maistą. Tačiau draugystė čia taip pat vaidina svarbią rolę. „Kuo daugiau ir kokybiškiau bendraujate su aplinkiniais, tuo ilgiau gyvensite“, – tikina Bertas Uchino, psichologas iš Jutos.

Štai mokslininkė Julianne Holt-Lunstad išanalizavo 148 tyrimus apie tai, kaip susiję žmonių bendravimo įgūdžiai ir sveikatos būklė. Ji teigia, kad žmonės, kurie maždaug septynerius metus aktyviai dalyvavo socialiniame gyvenime, net 50 proc. mažiau rizikavo mirti nuo bet kokios priežasties, palyginti su tais, kurie vengė bendrauti. Pasirodo, menkas socialinis aktyvumas gali sukelti tokį patį negatyvų efektą kaip ir 15 cigarečių per dieną!

Tačiau santykių kokybė ne ką mažiau svarbi. Pavyzdžiui, buvo fiksuojamas 88 moterų kraujo spaudimas tuomet, kai jos patyrė stresinę situaciją. Įdomu tai, kad kai šalia buvo artimas draugas ir palaikė savo buvimu, sveikatos būklė buvo kur kas geresnė. Tyrėjai netgi spekuliuoja mintimi, kad stresas gali būti susijęs su silpna socialine parama ir taip iššaukia begalę neigiamų reakcijų.

5 pamoka: geismas nyksta, meilė lieka

Psichologas Davinas Schnarchas sako, kad nesubrendusi, o gal pernelyg idealizuoti mėgstanti mūsų asmenybės dalis, nori tikėti, jog puikiai derantys kartu žmonės nepatiria konfliktų. Tačiau tai nėra tiesa ir ja nereikėtų vadovautis – ginčai, argumentų išsakymai, gebėjimas pasakyti savo nuomonę tik padeda atverti akis ir sužinoti vieniems apie kitus tai, kas išties svarbu.

Be to, santykių specialistai pažymi, kad visiškai normalu, jog geismas nyksta: „Romantiška meilė ir rožinių akinių periodas nėra amžinas (dažniausiai trunka apie pusantrų metų), o tikroji, gilioji meilė ateina tada, kai pamatome, koks kitas žmogus gali būti netobulas, tačiau vis tiek norime būti šalia“, – tikina psichologas Willas Meekas.

Tačiau tai nereiškia, kad nereikia stengtis dėl seksualinio gyvenimo, pavyzdžiui, bandykite įtraukti kokių nors naujovių ar atsikratyti to, kas jūsų netenkina. Kaip sako psichologė Harriet Lerner, knygos Marriage Rules autorė, „žmonės žino, kas šildo jų partnerių širdis“...

Informacija iš: