Aktyviausiais seksualinio smurto prevencijai skirto projekto rėmėjais tapo vyrai

Lėšas pagalbai seksualinio smurto aukoms renkanti iniciatyva „Nematomi paukščiai“ per du mėnesius surinko 10 tūkst. eurų – sumą, kuri leis suteikti net 200 nemokamų psichologinių konsultacijų nukentėjusioms moterims ir merginoms. Iniciatyvos sėkmę didele dalimi nulėmė vyrai, paaukoję didžiąją dalį reikalingų lėšų.

Socialinio projekto „Nematomi paukščiai“ paramos kampanija, siekusi didinti seksualinio smurto prieš moteris problemos matomumą ir užtikrinti pagalbą nukentėjusioms, surinko 10 tūkst. eurų. Ši suma leis finansuoti 200 specializuotų psichologinių konsultacijų seksualinį smurtą patyrusioms moterims ir mergaitėms Tauragės apskrityje bei pajūrio regione. 

Projektą įgyvendino meno laboratorija „Kiaurai sienas“ kartu su Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centru (KOPŽI). Kampanijos metu regionuose buvo atidengtos mozaikos, organizuoti edukaciniai seminarai. Iniciatyvos eigoje gyventojai buvo kviečiami prisidėti prie pagalbos nukentėjusioms moterims skiriant tiesioginę paramą arba įsigyjant „Nematomų paukščių“ atributiką.

„Projektas tikrai buvo didelis iššūkis. Nuo pat pradžių jautėme nemažai nerimo – tema sudėtinga, todėl nebuvome tikri, ar pavyks pasiekti žmones ir pakviesti juos prisidėti. Kai sužinojome, kad tikslą pasiekėme, pirmiausia pajutome didžiulį dėkingumą. Tai parodė, kad visuomenei ši tema rūpi ir žmonės nori būti sprendimo dalimi“, – sako viena projekto iniciatorių, menininkė Lina Šlipavičiūtė.

Seksualinio smurto tema aktuali ir vyrams 

Vienas ryškiausių kampanijos rezultatų – aktyvus vyrų įsitraukimas. Daugiau nei 60 proc. visos surinktos paramos skyrė būtent vyrai, o tiesioginės paramos atveju jų indėlis sudarė apie du trečdalius visos paaukotos sumos. Pasak projekto komandos, nuo pat pradžių buvo siekiama į seksualinio smurto problemos sprendimą įtraukti platesnę auditoriją, pirmiausia – vyrus. Vis dėlto jų aktyvumas pranoko lūkesčius ir išliko nuoseklus visos kampanijos metu.

Šiam tikslui buvo kuriama ir kampanijos komunikacija. Vaizdo įrašuose seksualinį smurtą patyrusių moterų ir mergaičių istorijos buvo pasakojamos vyrų balsais, taip sąmoningai keičiant įprastą perspektyvą ir kviečiant pažvelgti į problemą kitaip. Prie kampanijos žinutės sklaidos prisidėjo visuomenėje žinomos moterys – rašytoja Kristina Petrauskė, komunikacijos specialistė Dovilė Filmanavičiūtė, mokslo žurnalistė Goda Raibytė-Aleksa, žurnalistė Miglė Krancevičiūtė, „Ribologijos“ bendraįkūrėja Rugilė Butkevičiūtė, o vyrų auditoriją pasiekti padėjo žurnalistas Šarūnas Černiauskas bei menininkas Algis Kriščiūnas. Pasak projekto iniciatorių, komunikacijoje buvo sąmoningai nuspręsta akcentuoti ne tik seksualinio smurto problemą, bet ir galimybę prisidėti prie jos sprendimo.

„Norėjome parodyti, kad kalbėti apie seksualinį smurtą ir ieškoti šios problemos sprendimų gali ne tik moterys. Vyrai taip pat gali aktyviai prisidėti prie pagalbos nukentėjusioms ir įsitraukti į seksualinio smurto prevenciją. Mūsų žiniomis, iki šiol Lietuvoje nebuvo šiai sudėtingai temai skirtų iniciatyvų, kurios tiesiogiai kreiptųsi į vyrus ir pakviestų juos prisidėti prie pagalbos aukoms. Mūsų kampanijos sėkmė parodė, kad jie ne tik gali, bet ir nori tai daryti“, – sako L. Šlipavičiūtė.

Projektas apjungė edukaciją ir viešąjį meną

Be paramos kampanijos, projektas apėmė ir edukacines veiklas bei meno viešosiose erdvėse iniciatyvas. Tauragės apskrityje ir pajūrio regione KOPŽI rengti seminarai subūrė bendruomenių narius, o miestelių viešosiose erdvėse atsirado mozaikos, vaizduojančios nykstančius Lietuvos paukščius – metaforą nuo seksualinio smurto nukentėjusioms moterims, kurių istorijos dažnai lieka neišgirstos.

„Seminaruose labiausiai nustebino žmonių atvirumas ir smalsumas. Visuose miestuose susitikome su įvairaus amžiaus, skirtingų profesijų ir išsilavinimo žmonėmis, o ypač džiugino tai, kad į diskusijas įsitraukė ir vyrai, – sako KOPŽI vadovė Kristina Mišinienė. – Seminarai dar kartą parodė, kad regionuose žmonės nori kalbėti šiomis temomis ir ieško patikimos informacijos, tačiau kartu pamatėme, jog vienkartinių iniciatyvų neužtenka – norint keisti visuomenės požiūrį, būtinos nuolatinės šviečiamosios veiklos. Ypač jautru buvo sutikti žmones, kurie patys buvo patyrę seksualinį smurtą ir ryžosi pasidalyti savo istorijomis.“

Pasak projekto iniciatorių, viešojo meno kūriniai buvo sumanyti kaip ilgalaikė projekto dalis, kuri ir pasibaigus kampanijai primintų apie seksualinio smurto problemą bei pagalbos galimybes.

„Norėjome, kad diskusija apie seksualinį smurtą nesibaigtų kartu su projekto veiklomis. Menas viešosiose erdvėse turi galią sustabdyti žmogų ir užmegzti emocinį ryšį. Šios mozaikos, ir pabaigus „Nematomų paukščių“ iniciatyvą, gyvens savo gyvenimą – jos ir toliau kvies žmones sustoti, susimąstyti, o nuskenavus prie jų esančius QR kodus, bus galima rasti informaciją apie seksualinį smurtą ir pagalbos galimybes“, – sako L. Šlipavičiūtė.

Prane6imas žinasklaidai 2026 liepos 17 d.