Antimikrobinių medžiagų naudojimas veterinarijoje

Kasmet lapkričio 12–18 d. minima Pasaulinė supratimo apie antibiotikus savaitė, o lapkričio 18 d. – Europos supratimo apie antibiotikus diena. Šios iniciatyvos tikslas – skatinti tinkamą antibiotikų vartojimą ir informuoti visuomenę apie didėjančio mikrobų atsparumo antibiotikams grėsmę.

Bakterijų atsparumo antimikrobinėms medžiagoms didėjimas yra vienas pačių didžiausių pavojų žmonių ir gyvūnų sveikatai pasaulyje. Besaikis ir netinkamas antibiotikų naudojimas skatina bakterijų atsparumo vystymąsi ir didėjimą. Vis daugiau antimikrobinių medžiagų tampa nebeveiksmingos prieš tam tikrus sukėlėjus, tuo tarpu naujų vaistų artimoje ateityje sunku tikėtis. Kita vertus, naujų vaistų paieškos nepadės pilnai išspręsti didėjančios bakterijų atsparumo problemos, kadangi bakterijos stengsis išvengti žalingo naujų vaistų poveikio ir taps atsparios naujai sukurtoms antimikrobinėms medžiagoms.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba vykdo dar 2016 m. patvirtiną Kovos su bakterijų atsparumu antimikrobinėms medžiagoms veiksmų planą. Plane buvo išsikeltos ambicingos užduotys dėl atliekamų valstybinės kontrolės tyrimų, gyvūnų infekcinių susirgimų profilaktikos ir kontrolės praktikos gerinimo, veterinarijos gydytojų ir valstybinių veterinarijos inspektorių profesinės kvalifikacijos kėlimo, ypač akcentuojant tinkamą antimikrobinių medžiagų naudojimo praktiką.

Bakterijų atsparumo antimikrobinėms medžiagoms vystymosi problema yra vienodai aktuali tiek medicinoje, tiek veterinarijoje. Žmonių užsikrėtimo galima išvengti tik derinant žmonių ir gyvūnų infekcijų sukėlėjų atsparumo antimikrobinėms medžiagoms stebėsenos veiksmus. Harmonizuota žmonių ir gyvūnų infekcijų sukėlėjų atsparumo stebėsena leidžia palyginti žmonių ir gyvūnų infekcijų sukėlėjų, maiste nustatomų mikroorganizmų atsparumo antimikrobinėms medžiagoms duomenis. Todėl 2017 m. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kartu su Sveikatos apsaugos ministerija patvirtino bendrą Antimikrobinėms medžiagoms atsparių mikroorganizmų plitimo prevencijos ir kontrolės veiksmų planą.

Vykdydama planą, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba stebi zoonotinių ir simbiotinių bakterijų atsparumo antimikrobinėms medžiagoms vystymąsi, vykdo sustiprintą receptinių veterinarinių vaistų skyrimo ir naudojimo kontrolę, vykdo įvairias švietimo kampanijas, skirtas gyvūnų augintojams, veterinarijos gydytojams, veterinarijos inspektoriams, organizuoja ir dalyvauja mokymuose, susijusiuose su racionaliu antimikrobinių medžiagų naudojimu, bendradarbiauja su tarptautinėmis ir nacionalinėmis institucijomis.

Siekdama vykdyti tikslią veterinarijoje sunaudojamų antimikrobinių medžiagų apskaitą, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba sukūrė ir 2020 m. įdiegė Veterinarinių vaistų apskaitos informacinę sistemą, įgalinančią veiksmingai kontroliuoti išduodamus veterinarinius vaistus, supaprastinti veterinarinių vaistų pardavimo ir įsigijimo procesus bei rinkti duomenis apie gyvūnams naudojamus receptinius veterinarinius vaistus. Įdiegta elektroninė antimikrobinių medžiagų naudojimo apskaitos sistema, suteikia galimybę analizuoti veterinarinių vaistų sunaudojimo duomenis ir priimti atitinkamus sprendimus, rekomendacijas dėl atsparumo antimikrobinėms medžiagoms mažinimo. Joje kaupiami duomenys apie paskirtus ir gyvūnams sunaudotus receptinius veterinarinius vaistus kiekvieno receptinį veterinarinį vaistą išrašiusio veterinarijos gydytojo, kiekvieno veterinarinį vaistą pardavusio ūkio subjekto ir kiekvieno veterinarinį vaistą sunaudojusio maistinio gyvūno gydymui subjekto lygmenyse. Tokia kaupiama informacija suteikia galimybę identifikuoti rizikingiausius etapus ir ūkio subjektus, kuriuose yra didžiausia rizika antimikrobinio atsparumo vystymuisi dėl netinkamo veterinarinių vaistų naudojimo.

VMVT ir kitų socialinių partnerių vykdomi veiksmai mikrobinio atsparumo mažinimo srityje duoda teigiamus rezultatus, surinkti duomenys rodo, kad veterinarijos gydytojai tampa kur kas atsakingesni skirdami antimikrobines medžiagas gyvūnų gydymui. Sunaudojamų antimikrobinių medžiagų kiekis smarkiai mažėja – per paskutinį dešimtmetį pardavimai sumažėjo beveik 62 % (2010 m. Lietuvoje buvo parduota 16,4 t, o 2020 m. – 6,3 t. antimikrobinių medžiagų).

Bakterijų atsparumo mažinimas turėtų būti kiekvieno asmens ir kiekvienos susijusios institucijos tikslas, kuris turi būti įgyvendinamas nuolat kasdieninėje darbų ar įpročių rutinoje. Kiekvienas asmuo, naudojantis, konsultuojantis ar skiriantis antimikrobines medžiagas, turi prisiimti atsakomybę ir neieškoti lengviausių ir greičiausių kelių iškylančioms problemoms spręsti. Tik tokiu būdu visuomenė bus apsaugota nuo labai sudėtingų sveikatos problemų.

Šiais metais, minint Pasaulinę supratimo apie antibiotikus dieną, Europos vaistų agentūra European Medicines Agency (EMA) kartu su Europos veterinarijos federacija Federation of Veterinarians of Europe (FVE) lapkričio 24 dieną organizuoja bendrą nuotolinį seminarą apie antimikrobinių medžiagų pardavimą, naudojimą ir šių duomenų rinkimą, plačiau pristatant ES šalių patirtį.

Informacija iš:

Image: FreeDigitalPhotos.net