Lapkričio 18 d. – Europos supratimo apie antibiotikus diena

Lapkričio 18 d. minima Europos supratimo apie antibiotikus diena. Šios iniciatyvos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į atsakingą ir tinkamą antibiotikų vartojimą ir taip prisidėti prie bakterijų atsparumo plitimo stabdymo bei išsaugoti antibiotikų veiksmingumą ateities kartoms.

Pagal Europos vaistų agentūros vykdomo ,,Europos antimikrobinių medžiagų vartojimo veterinariniais tikslais stebėsenos projekto” duomenis, Lietuvos veterinarijos ir žemės ūkio sektoriuose kasmet antimikrobinių medžiagų parduodama mažiau (nuo 2010 m. parduotų 16,4 t antibiotikų iki 10,4 t – 2018 m.).

Lietuvoje vis labiau populiarėja iniciatyva – užauginti kuo daugiau gyvūnų atsisakant antibiotikų ir naudojant prieš ligas tik biologines profilaktikos priemones. Nuo 2018 metų maisto gamybos įmonės pradėjo gyvūninę produkciją žymėti užrašais „Užauginta be antibiotikų“, „Vištų, kurios negydytos antibiotikais, kiaušiniai“ ir pan. Šie užrašai nėra vien reklama, gamintojai prisiima atsakomybę, kad gyvūnai nuo atsivedimo iki produkcijos pagaminimo nebuvo gydyti jokiais antibiotikais. Teiginių pagrįstumą tvirtina veterinarijos gydytojai.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kasmet vykdo antimikrobinių medžiagų stebėsenos programą mėsoje, piene, kiaušiniuose, žuvyje ir meduje. Mėginiai tyrimams imami smulkiuose ir stambiuose ūkiuose, skerdyklose, gyvūninio maisto perdirbimo įmonėse. Tiriama, ar gyvūnuose ir gyvūniniuose produktuose nėra neleistinų antimikrobinių medžiagų likučių. 2018 ir 2019 m. tirtuose mėginiuose šių likučių nebuvo nustatyta. Vienas atvejis buvo užregistruotas 2017 m., kai kiaulienos mėginyje buvo rasta oksitetraciklino. Veterinarijos specialistai primena, kad gydant gyvūnus, labai svarbu parinkti optimalią vaistų dozę, racionalų jų vartojimo būdą ir pan.

Tyrimais nustatyta, kad bakterijų atsparumą lemia įvairios priežastys: netinkamas vaistų parinkimas, savigyda, virusinių ligų gydymas antibiotikais, gydymo trukmės ir dozių nesilaikymas.

Antibiotikų naudojimo būtinybę gali ženkliai sumažinti efektyvus ligų prevencijos priemonių taikymas (vakcinavimas), tinkamas gyvūnų gerovės reikalavimų užtikrinimas (mikroklimato sąlygos, subalansuotas šėrimas), reguliarus higienos priemonių taikymas bei nuolatinis gyvūnų laikytojų ir veterinarijos gydytojų bendradarbiavimas.

Informacija iš:

Image: FreeDigitalPhotos.net