vaistai.lt

„Po karo buvo madinga ieškoti gydytojo žydo, bet mano tėvas labiausiai pasikliaudavo lietuviais“, – sako muzikos pedagogė žydė Bella Shirin, prieš gerą pusmetį grįžusi iš Izraelio ir šiuo metu laukianti Lietuvos pilietybės. Moteris pasakoja apie žydiškos sveikatos priežiūros sistemos ypatumus ir negaili komplimentų mūsų šalies daktarams.

Ar brangūs Izraelyje vaistai, ar ligoniams kompensuojami?

Už polikliniką pensininkai moka iki pat mirties. Žmonės gali išsiimti specialias auksines vaistinių korteles: geltono arba balto aukso. Už kortelę kiekvieną mėnesį yra atskaičiuojami mokesčiai. Nuo mano pensijos kas mėnesį išskaičiuojama po 150 litų, bet aš neturiu kortelės. Tai – mokestis poliklinikai. Jei turėčiau kortelę, mokėčiau dar tiek pat, bet kadangi dabar gyvenu Lietuvoje ir ketinu čia likti, man kortelių nereikia. O Izraelyje už naudojimąsi kortelėmis 3 kartus per metus suteikiamas vizitas pas paties pasirinktą didžiausią tos srities profesorių. Žinoma, jei tas vizitas yra iš tiesų reikalingas. Už šį vizitą ligonių kasos grąžina 80 procentų išlaidų. O vizitas gali kainuoti, pavertus litais, ir 700, ir 1000 litų.

Kompensacija už vaistus skiriama priklausomai nuo paciento amžiaus. Nuo 70 metų – vienokio dydžio, nuo 80-ies – didesnė, 90-ies ir vyresniems – didžiausia, 50-ies procentų, kompensacija. O čia, Lietuvoje, man vaistai nuo artrito kompensuojami net 80-ia procentų.

Mokestį poliklinikai moka ir darbingo amžiaus žmonės – dar didesnį nei pensininkai, ir už kiekvieną vaiką. Vis dėlto negalima lyginti Izraelio situacijos su Lietuvos, nes ten ir algos daug didesnės. Mažiausias atlyginimas Izraelyje – tūkstantis dolerių, bet iš to pragyventi neįmanoma.

Odontologija mokama ir vaikams, tik sumažintomis kainomis.

Prie poliklinikų veikia homeopatiniai skyriai, kurie dirba kartu su gydytojais. Tos kortelės leidžia pas homeopatus lankytis mažesnėmis kainomis.

Izraelis turi ligonių kasą?

Turi net ne vieną: bendrąją, ypatingąją, nacionalinę ir „makabi“ ligonių kasą. Visos keturios tarpusavyje konkuruoja. Jei žmogui nepatinka viena, jis gali pereiti į kitą ligonių kasą. Konkurencija yra labai gerai – žmogus gali pasirinkti, o ligonių kasos, norėdamos išlaikyti pacientus, stengiasi jiems suteikti kuo patrauklesnes sąlygas.

Žmonės gali mokėti ir sveikatos draudimą. Jei reikia kiek primokėti už tam tikras paslaugas, draudimas grąžina lėšas.

Gydantis Izraelio ligoninėse reikia mokėti už vaistus, gydymo priemones ar procedūras?

Ligoninėse mokėti nieko nereikia. Priežiūra jose gera, ir maitinama gerai.

Jei žmogaus svoris kelia pavojų jo sveikatai, dalį skrandžio sutrumpinimo operacijos išlaidų dengia ligonių kasa, dalį – sveikatos draudimas, ir tik likutį – pats pacientas.

Nevaisingumo gydymas iki susilaukiant dviejų vaikų nieko nekainuoja. Ir už vaistus, ir už tyrimus, ir už patį gydymą apmoka ligonių kasa. Taip yra skatinamas gimstamumas. Tik norint susilaukti trečio vaiko ir daugiau, jei natūraliai neįmanoma, už gydymą susimoka pačios šeimos.

Gimdymas Izraelyje – tik ligoninėse, namuose negimdoma.

Kaip Izraelyje dirba greitosios medicinos pagalbos tarnybos?

Prireikus žmogus išsikviečia greitąją pagalbą, atvykusi komanda jį nuveža į ligoninę.

Iškvietimas yra labai brangus. Jei ligoninėje atlikus tyrimus nerandama nieko baisaus ir žmogus paleidžiamas į namus, už iškvietimą jis turi susimokėti 200 dolerių. Tačiau jei jis paguldomas į ligoninę, mokėti nereikia nieko.

Ar skiepai Izraelyje populiarūs?
Taip. Ir skiepijami ne tik vaikai. Pavyzdžiui, nuo 50-ies kas penkeri metai suaugusieji skiepijami nuo plaučių uždegimo. Paskutinį kartą pasiskiepijau prieš išvažiuodama iš Izraelio.
Vaikus skiepija nuo poliomielito. Tuos skiepus prisimenu dar nuo vaikystės, kai po karo daugybė vaikų sirgo šia liga, o skiepų nebuvo. Mano tėvas parašė tetai į Ameriką ir paprašė atsiųsti šių vakcinų. Jų atsiuntė tiek, kad buvo paskiepyti ne tik mūsų šeimos vaikai, bet ir visi kaimynų.

Kaip Izraelyje rūpinamasi pagyvenusiais žmonėmis?

Senukais Izraelyje labai rūpinamasi. Jie gali gyventi ir privačiuose slaugos namuose, kur jiems vedami įvairiausi užsiėmimai, tačiau slauga juose labai brangiai kainuoja. Labai daug šeimų samdo slaugytojas iš neturtingų šalių – Ukrainos, Moldovos. Jos gauna specialias darbo vizas. Galėtų atvažiuoti slaugytojos ir iš Lietuvos, nes ten daug yra Rusijos žydų, kurių senukai dar neišmoko hebrajų kalbos, bet man neteko sutikti nė vienos lietuvaitės. Nors pati iš Lietuvos ir atvažiavau slaugyti savo tetulės ir dėdės.

Izraelyje kiekvienam senukui, kuris negali savimi pasirūpinti, valstybė nemokamai skiria slaugytoją. Kiekvienam, priklausomai nuo amžiaus ir sveikatos būklės, „Sodros“ komisija skiria atitinkamą valandų skaičių slaugai. Su stipresnės sveikatos senukais slaugytojos dirba 9 valandas per savaitę, padeda jiems apsipirkti.

Slaugytojos gauna ir maitinimą, nemokamą pastogę, tad visą atlyginimą jos gali taupyti. Daugelis jų pinigus siunčia į namus, susitaupo, nusiperka butus.

Bet slaugytojų darbą kontroliuoja specialios agentūros, nes pasitaiko tokių atvejų, kad jos muša senukus, geria. Daugelio senukų namuose vaikai todėl yra įrengę ir vaizdo kameras, bet jei slaugytojos sąžiningai atlieka savo darbą, žydų šeimos labai jomis rūpinasi ir vertina, priima jas kaip šeimos narius.

Palyginkite Lietuvos ir Izraelio specialistus, gydymosi, reabilitacijos galimybes.
Akiniai Lietuvoje daug pigesni nei Izraelyje. Izraelitams apsimoka čia atvažiuoti. Ir apskritai visi gydytojai čia labai puikūs. Ir visada taip buvo. Po karo Lietuvoje buvo labai madinga ieškoti gydytojo žydo, bet mano tėvas sakydavo: „Nėra geresnių daktarų nei lietuviai“. Mano gydytojas buvo puikus profesorius Matulevičius. Buvau stambi, daug sirgdavau, tad dažnai tekdavo pas jį lankytis. Mano motinai Lietuvos ginekologai padarė operaciją, neišėmę gimdos, tai paskui ją apžiūrėję Izraelio specialistai negalėjo tuo patikėti ir labai išgyrė lietuvių profesionalumą. Tėvas sirgo chronišku inkstų uždegimu – būtent Lietuvos daktarai jį išgydė.
Izraelyje poliklinika nemokamai reabilitacijai skiria 6 procedūras, o norint daugiau jau reikia susimokėti – kaip ir Lietuvoje. Bet man labai norisi reklamuoti Lietuvos reabilitaciją, kuri yra labai aukšto lygio. Turėjau reabilitaciją Kaune prieš trejus metus ir dabar. Juntama didžiulė pažanga, čia daugybė moderniausios aparatūros: yra ir lazeris, ir ultragarsas.
Atkreipiau dėmesį, kad Lietuvoje gydytojai labai atsargūs, kartais net per daug, bet galbūt tai ir gerai. Kiekvieną vaistą stengiasi skirti labai atsargiai, gydymą pradeda nuo silpnesnių. Labai saugosi steroidų.
Mano nuomone, Lietuva labai stipri sąnarių ligų gydymo srityje, reumatologijoje, turi labai puikius endokrinologus.
Izraelyje yra populiarios specialios tyrimo grupės, kuriose dalyvauja žmonės, pasiryžę išbandyti pačius naujausius vaistus. Mano labai gera pažįstama jau šešerius metus dalyvauja vienoje tokioje grupėje.
Vieną kartą per dvi savaites jai suleidžia augalinį preparatą, ir jos nekamuoja jokie sąnarių skausmai. Mano gydytojas pasakė man, kad ir Lietuvoje yra šių vaistų, tik jie labai brangūs, bet kam labai reikia, tie pacientai juos gauna ir Lietuvoje. O Izraelyje prieš skirdami šiuos vaistus pirmiausiai išbando kitokius, gali juos keisti tris kartus, ir tik jei tada nė vieni iš jų nepadėjo, ketvirtus vaistus skiria jau šiuos.

Ar gerai uždirba Izraelio gydytojai? Ar čia egzistuoja kyšiai?

Uždirba labai mažai, kad uždirbtų daugiau, gydytojai dirba keliuose darbuose, ima naktines pamainas. Todėl daktarai nuolat streikuoja. O už kyšius – kalėjimas. Vienas profesorius paėmė iš paciento kyšį, operacija nepasisekė, šis mirė, ir garsus profesorius sėdėjo 7 m. kalėjime.

Dovanas galima dovanoti. Kokias? Kažką ypatingo, pavyzdžiui, rašomajam stalui. Aš asmeniškai po sūnaus širdies operacijos gydytojui pasakiau, kad noriu padėkoti. Jis pasakė: „Padėką skirkite vaikų kardiologijos skyriui“. Išrašiau čekį savo algos dydžio. Ir Lietuvoje galėtų būti tokia sistema.

Mano tėvui gydytojas Izraelyje laiku aptiko vėžį, išgydė, bet jokiu būdu nesutiko imti jokios padėkos. Tačiau tėvas visuomet jį pasveikindavo su dovanomis per šventes.

Tačiau, be abejo, vis tiek kyšiai, kaip ir visur, egzistuoja. Nors man eiti pas gydytoją su vokeliu – šlykštu.