vaistai.lt

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius pabrėžia, kad kai kurių politikų ar visuomenininkų keliamos idėjos – labdarai ar socialiai remtiniems žmonėms dalinti iš brakonierių konfiskuotą laimikį, neįvertinus visų aplinkybių, tėra tik tuščiažodžiavimas. „Kalbėdami apie galimybes labdarai teikti labai greitai gendančius produktus, pavyzdžiui, šviežią, neišdorotą žuvį, turime suvokti, kad vartotojų sveikata, nepriklausomai nuo jų socialinio statuso ar pajamų, yra besąlyginis prioritetas“.

Specialistai taip pat atkreipia dėmesį ir į teisinius nelegaliais būdais gautų gamtos gėrybių legalizavimo aspektus. „Pavyzdžiui, iš brakonierių konfiskuoti medžioklės ar žūklės trofėjai, kailiai ar iškamšos taip pat galėtų būti perduoti kaip labdara mūsų muziejams arba kaip mokomoji medžiaga mokykloms. Tačiau visi konfiskuoti trofėjai, kai kurie jų labai vertingi, be jokių diskusijų yra sunaikinami. Tad kyla klausimas, kodėl agituojama daryti išimtis nepalyginamai didesnį pavojų žmonių sveikatai keliantiems produktams“, – sako J. Milius.

Keliama idėja jau ne kartą buvo svarstyta tiek su aplinkos apsaugos specialistais, tiek ir su labdaros organizacijomis. Paaiškėjo, kad niekas nepasiruošęs prisiimti atsakomybės ir užtikrinti tinkamos konfiskuotų produktų saugos. Mat niekas nežino tikslaus žuvies sugavimo ar žvėries sumedžiojimo laiko, kur ir kokiomis sąlygomis žuvų ar žvėrių skerdenos buvo laikomos. Be to, tokia labdara neįmanoma kol nebus išspręsti saugios ir greitos konfiskuotų produktų logistikos klausimai.

„Lietuvoje ir kitose Europos šalyse žinome ne vieną atvejį kuomet brakonierių laimikis konfiskuojamas iš patalpų, visiškai nepritaikytų maisto produktams sandėliuoti. Pavyzdžiui, neteisėtai sumedžioti žvėrys ar žuvys slepiami garažuose, šalia įvairių tepalų, kuro ar trąšų talpyklų ar pan. Nustatyta ir atvejų, kuomet brakonieriai konfiskuojamą laimikį tyčia sugadina, aplieja nuodingom medžiagom. Tokių žmonių mąstymas paprastas – jei negausiu aš, tai neteks ir kitam. Tad situacija tikrai nėra tokia vienareikšmė ir paprasta, kaip gal būt mano kai kurie politikai“, – sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas.

Lietuvoje kiekvienais metais labdarai leidžiama atiduoti šimtus tonų negreitai gendančių maisto produktų. Kiekvienu atveju yra įvertinama šių produktų sauga ir tinkamumas žmonių maistui. Tuo tarpu greitai gendantys ir ypač sunkius apsinuodijimus galintys sukelti šviežia žuvis ar mėsa, įvertinus veterinarijos gydytojui, yra perduodami zoologijos sodų gyvūnams. Toks kompromisas, anot Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo, pasirinktas, siekiant kuo racionaliau panaudoti maisto produktus ir tuo pačiu užtikrinti visuomenės sveikatą.

„Nuolat labai daug dėmesio skiriame vartotojų švietimui, higienos ir saugaus maisto tvarkymo įgūdžių formavimui. Tad tokias populistines „iniciatyvas“, paremtas vien tik prielaidomis ir emocijomis, kuomet stengiamasi negirdėti jokių specialistų argumentų, bet tuo pačiu ir kratomasi atsakomybės už pasekmes, pavadinčiau pavojingomis spekuliacijomis žmonių sveikata“, – pabrėžia J. Milius.