vaistai.lt

Įsigiję kelialapius poilsiauti į užsienį kasmet keliauja bent 500 tūkst. lietuvių. Dar dalis atostogautojų poilsį kitose šalyse planuojasi patys. Tačiau kone kiekvienam turistui kelionės sukelia ne tik malonų jaudulį, bet ir nerimą dėl išaugančios nelaimingų atsitikimų rizikos. Tyrimas rodo, kad keliautojai nerimauja ne tik dėl galimų sveikatos sutrikimų, bet ir dėl savo turto saugumo.

Svarbiausia – suvaldyti savo emocijas

Kaip rodo BTA užsakymu atlikta „Nielsen“ apklausa, keliaudami lietuviai labiausiai bijo nelaimingų atsitikimų (46 proc.) bei savo arba artimųjų ligos (42 proc.). Vis dėlto nerimo sukelia ir rizika kelionės metu vienaip arba kitaip prarasti savo daiktus, dokumentus ar pinigus, patirti nesklandumų registruojantis į viešbutį.

BTA Asmens draudimo produktų vadovas Gediminas Bulenokas pažymi, kad keliautojai dažniausiai kreipiasi dėl sveikatos sutrikimų svečioje šalyje.

„Traumos ir ligos, net ir būnant namuose, kelia didelį stresą. Ką jau kalbėti, jei tai nutinka išvykoje. Dėl temperatūrų skirtumų keliautojai dažnai skundžiasi ausų, akių bei gerklės uždegimais. Besimėgaujantieji saulės voniomis neretai persistengia – patiria skaudžius nudegimus. Vertėtų nepamiršti, kad neatsakingas elgesys mėgaujantis šiluma gali baigtis ir saulės smūgiu“, – teigia jis.

Draudimo ekspertas atkreipia dėmesį, kad fiksuojama ir traumų viešbučio teritorijoje, ekskursijose.

„Paslydimai prie baseinų neretai baigiasi smegenų sukrėtimais, galūnių lūžiais. Išvykų iš viešbučio metu pasitaiko gilių nubrozdinimų, raumenų patempimų bei lūžių. Dažniausiai tai įvyksta tyrinėjant kraštovaizdį ir pervertinant savo galimybes“, – sako G. Bulenokas.

Baimę kelia ir informacijos perteklius

Kelionių ekspertas Klaudijus Kuliešius pažymi, kad visiškai užgniaužti savo baimių ne tik neįmanoma, bet ir nepatartina. Suprasdamas, kad gali nutikti įvairių situacijų, keliautojas, pasak K. Kuliešiaus, sugebės racionaliau įvertinti situaciją ir priimti tinkamesnius sprendimus.

„Kuo daugiau žinai, tuo lengviau suvaldyti emocijas. Dabar, Pietų Europą ir kitus regionus apėmus gaisrams, labai praverčia portalai, kurie realiu laiku pateikia aktualią informaciją. Atsitikus bėdai kelionių organizatoriai visada stengiasi žmones nuraminti, skatina mąstyti racionaliai ir, esant reikalui, kreiptis į artimiausią padėti galintį žmogų – tai paprastai būna kelionių gidas. Žinant kur kreiptis pagalbos, jos galima sulaukti gerokai greičiau“, – sako jis.

Savo ruožtu psichologė Ugnė Juodytė pastebi, kad nerimas ir baimė kilti gali ne tik dėl informacijos trūkumo, bet ir dėl jos pertekliaus. Kai jos tiek daug ir tokios prieštaringos, būna labai sunku atsirinkti, kuri yra esminė, tad žmogus pasimeta, jaučia nerimą, kuris gali peraugti į baimę. Anot specialistės, visais atvejais padeda veiksmų planas.

„Jei apima stiprus nerimas dėl galimybės prarasti dokumentus, galima pasidaryti kelias jų kopijas. Galima ir suplanuoti, ką daryti jei dokumentai būtų pamesti, kur kreiptis nutikus bėdai ir kokios būtų procedūros. Jei nerimaujama dėl pinigų, juos galima turėti keliose kortelėse ir grynais, o viską laikyti ne vienoje vietoje. Bagažo sekimui dabar taip pat yra įvairių technologinių sprendimų“, – patarimus dalina psichologė.

Į ką nereikėtų žiūrėti pro pirštus?

„Nielsen“ apklausa taip pat rodo, kad dalis žmonių turi dar vieną labai rimtą baimę – skrydžio lėktuvu. Nors didžiausia baime ją vadina tik 0,1 proc. respondentų, U. Juodytė sako, kad ji iš tikrųjų daug dažnesnė. Skirtingu intensyvumu ją jaučia apie 30-40 proc. žmonių. Priežastis ta pati – turėtos ar įsivaizduojamai galimos patirtys, kitų pasakojimai. Skraidyti tampa dar baisiau jeigu asmuo nemėgsta aukščio, turėjo turbulencijos patirčių, kurios stipriai išgąsdino.

„Kaip sau padėti? Ruoštis skrydžiui iš anksto: sužinoti atsakymus į kylančius klausimus, išmokti atsipalaidavimo pratimų, treniruotis išbūti nemalonius jausmus. Pasakykite skrydžio personalui, kad turite tokią baimę – jie gali jus palaikyti ir padrąsinti sunkiu momentu. Pasidalinkite savo baime ir su šalia skrendančiu bei pasiūlykite pasikalbėti maloniomis temomis. Minčių nukreipimas gali labai pagelbėti“, – dėsto psichologė.

Kaip pastebi K. Kuliešius, atostogautojai, jaudindamiesi dėl atostogų sėkmės, neretai pamiršta pasidomėti pačiu elementariausiu aspektu – oro sąlygomis.

„Liepą ar rugpjūtį populiariose Viduržemio šalyse yra ypatingai karšta, todėl būtina kritiškai įvertinti savo sveikatą ir sugebėjimą pakelti tokias sąlygas. Dar vienas dažnas dalykas – bagažo ribojimai. Pilna atvejų, kai žmonės viršija jo svorį. Toks jausmas, kad jie manosi geriau žinantys ir kažkaip praslysiantis. Tada juos patikrina ir prasideda panika, o atostogos apkarsta“, – pasakoja jis.

Kelionių ekspertas prideda, kad daug žmonių nudega koncentruodamiesi į kainą, o ne kokybę, bei laukdami paskutinės minutės pasiūlymų. Tokie pasirinkimai „iš to, kas liko“ pilni rizikų – viešbučių kambariuose galima rasti grybelio, maisto kokybė irgi kvestionuotina.

„Dar viena rizika – tai savarankiškas ekskursijų planavimas. Per jas atsitikus bėdai kyla panika. Kelionių organizatoriai ir kelionių agentai tam ir yra, kad prisiimtų atsakomybę už keliautojus, informuotų juos, suteiktų pagalbą“, – aiškina K. Kuliešius.

Atsakingumas didėja

BTA atstovas, pastebi, kad lietuvių keliavimo įpročiai po truputį kinta. Vis daugiau keliaujančiųjų pagalvoja apie išaugančias rizikas kelionių metu. Akyliau prižiūri savo turtą ir sveikatą.

„Keliautojai aktyviai dalijasi savo patirtimi ir rekomendacijomis socialiniuose tinkluose. Planuojantys atostogas iš anksto gali pasidomėti, ko gali tikėtis svečioje šalyje ir atitinkamai tam ruoštis. Tokia praktika sveikintina, tačiau planuojant išvykas į egzotinius kraštus patartina pasikonsultuoti ir su specialistais“, – teigia G. Bulenokas.