vaistai.lt

Buvo garsiai paskelbta, kad nuo šių metų sausio pirmos dienos dirbantieji pagal individualią veiklą galės imti vadinamuosius „biuletenius“, t.y., nedarbingumo lapelius ir už tai „Sodra“ sumokės išmoką. Buvo tik keliama sąlyga, kad būtų dirbama pagal tą individualią veiklą bent pusmetį.

Taip jau išėjo, kad liepos mėnesį pablogėjo mano savijauta, kreipiausi į šeimos gydytoją, ji skyrė tikslinančių tyrimų, skyrė siuntimus pas kitus gydytojus. Žodžiu, viskas kaip visada. Tik ji išrašė man nedarbingumo lapelį. Ir tai buvo didelis pokytis mano gyvenime, nes paskutinį kartą į gydymo įstaigą su skundais kreipiausi gal prieš 7 metus, o biuletenį turėjau iš viso prieš kokius 18 metų, už kurį buvo mokama.

Gulėjau sau, kramčiau medų su uogomis ir galvojau, kaip gerai. Pagaliau guli sau, sergi visavertiškai, neskauda galvos, kad nedirbi ir baigęs sirgti turėsi arti kaip arklys, nes kas gi sumokės už butą, mokesčius visokius? Kol guli, nedirbi, pinigų gi neuždirbi. Aš su šituo žinojimu gyvenau dvi dešimtis metų, nes ilgą laiką buvo autorinių sutarčių periodas, paskui individuali veikla. Aš labai džiaugiausi, kai sužinojau, kad pagaliau ir mes gausime išmokas už nedarbingumo periodus. Sakiau net visiems, kad vien už šį sprendimą valdžią galima girti kaip suvokiančią, kas yra socialinis teisingumas ir tinkama sveikatos apsauga.

Bet... Užbaigia nedarbingumą, po kelių dienų gaunu laišką iš „Sodros“, kad išmokos mokėjimas atmestas, nes pas mane 0 metų stažo ir nemoku aš jokių įmokų. Kaip? – pasipiktinau aš ir pasinaudojau teise apskųsti sprendimą. Parašiau, kad su individualia veikla dirbu 5 metus, ir įmokų kopijas nusiunčiau, kurias darau kas mėnesį. Dar po kelių dienų parašo laišką kita teta. Dabar jau nė žodžio apie darbo stažą, tačiau vėl kažkas apie tas įmokas. Skambinu, nes matau, kad taip susirašinėsime iki mano pensijos.

Ir telefonu man išaiškina, kad ne taip paprasta čia, viskas labai sudėtingai susukta. Žodžiu, jie ne apie tuos 34,20 euro, kuriuos „individualistai“ moka kiekvieną mėnesį „Sodrai“, kad poliklinikoje priimtų ir ten už viską nereikėtų mokėti. Pagal naują tvarką bus taip: kitais metais, kai deklaruosime pajamas už 2017 m., reikės dar užpildyti kažkokį priedą, pranešimą, ir tada „Sodra“ matys, kad mes mokėjome mokesčius jai, tuos 15 proc. berods nuo gaunamų pajamų, ir tada jau ji galės paskaičiuoti, kiek jums priklauso išmokos už ligą! Žodžiu, sergi šiemet - išmoką gauni kitąmet. Ir net nelabai gausi, nes jie gi ten nurašo nuo bendros mokesčių sumos, kurią privalai sumokėti. Ir dar ką aš išgirdau iš tos konsultantės roboto balsu ir kalbėjimo maniera, kad suma turi būti ne mažesnė nei minimali alga. Vadinasi, „individualistai“, norintys sirgti ir gauti už tai išmokas, turi uždirbti ne mažiau kaip nustatyta minimali alga.

Dar vienas būdas gauti tą išmoką šiemet - tai jau nuo sausio pirmos reikėjo kiekvieną mėnesį mokėti procentą „Sodrai“ nuo savo pajamų. Ankstesnių metų patirtis rodo, kad tai įvelia žmogų į pernelyg sudėtingus buhalterinius šokius su kardais ir nieko gero iš to neišeina. Priešingu atveju visi mokėtų kiekvieną mėnesį, bet kažkodėl visi susimoka, kai padeklaruoja pajamas už visus metus.

O dabar individualią veiklą vykdančiųjų realybė vėl tokia nykoka: guli, sergi, nedirbi – pinigų neuždirbi, neturi už ką nusipirkti vitaminų ar vaistų, nes pinigų reikės gyvenimui po ligos. Viskas kaip ir buvo, tik lapelius dar kažkokius reikia pildyti, „Sodrai“ rašinėti, paskui deklaravimo metu dar papildomas paraiškas pildyti.

Vis dėlto nesveika ta mūsų sveikatos apsaugos sistema.

Pikta, bet gerai, kad pasveikusi, Ieva.
www.ievosnuomone.lt