vaistai.lt

Lietuvoje jautienos suvartojame nedaug, kiekvienas vidutiniškai po 4 – 5 kilogramus per metus. Tačiau ar žinome, kokią jautieną valgome: mėsinių galvijų ar pieninių? Lietuvos gamtos fondo (LGF) organizuotame seminare „Tausojantį žemės ūkį skatinantis atsakingas vartojimas. Natūraliose pievose išauginta jautiena“ GRYNAS.lt žurnalistai aiškinosi, kuo skiriasi šių dviejų rūšių galvijų mėsa.

Pieniniai galvijai – pienui, mėsiniai - mėsai

Mėsinės galvijininkystės plėtojimo Lietuvoje pradininkas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, profesorius Česlovas Jukna pranešime teigė, jog mėsinių galvijų mėsa yra visai kitokios kokybės, nei pieninių galvijų:

„Mėsinių galvijų veršelis, kuomet intensyviausiai vyksta raumenų sintezė, gauna patį vertingiausią baltymą - tai karvės pieną. Jis pieno gauna iki šešių - septynių mėnesių ir lygiagrečiai papildo savo maisto medžiagų resursus iš natūralių žolynų, ganydamasis ganykloje. Per ilgametę dešimtmečius ar net šimtmečius trukusią atranką susiformavo gyvulių rūšys arba grupės, ar pogrupiai, kurie turi skirtingus mėsos kokybės rodiklius, lyginant su pieniniais galvijais. Nors kilę jie iš vieno protėvio (...), bet ilgametė selekcija, nukreipta ta linkme, suformavo visiškai kitos kokybės produkciją“, - kalbėjo profesorius.

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos direktorius Darius Dzekčiorius taip pat teigė, kad pieninių galvijų ir mėsinių galvijų mėsa skiriasi.

„Pirmas ir esminis dalykas, kad paskirtis gyvulių visai kita. Mėsinis gyvulys yra išvestas jautienai, o ne pienui, nes pieninis, aiškiai parašyta - pienui gaminti. O toliau mėsos savybės - mėsinio gyvulio mėsos skaidulos yra stambesnės, todėl mėsa yra minkštesnė, taip pat mėsinių galvijų jautiena įgauna marmuringumo – tai tarpraumeniniai riebalai, kurie duoda geresnes skonines savybes", - dėstė D. Dzekčiorius.

Jo teigimu, skiriasi netgi skirtingų rūšių galvijų mėsos spalva.

„Ir spalva (jautienos, – red.past.) visai kitokia: nueinat į parduotuvę ir matot, jeigu yra tamsiai raudona jautiena, tai yra arba pieninio gyvulio, arba vyresnio (mėsinio, - red. past.) gyvulio, bet jeigu mėsinis gyvulys tinkamo amžiaus, jo spalva šviesesnė, švelnesnė“, - teigė pranešėjas.

Ką auginame Lietuvoje?

Pristatymo metu D. Dzekčiorius pasakojo, jog Lietuvoje šiuo metu daugiausiai auginami Limuzinų, Šarolė bei Aubrakų veislės mėsiniai galvijai – iš viso apie 80 000 gyvulių.

„Visos šitos veislės yra prancūzų kilmės. Pirmos dvi, Limuzinai ir Šarolė, yra intensyvios veislės, vadinasi, reikalaujančios daug kokybiškesnių pašarų, o Aubrakai yra praktiškai ekstensyvi veislė, kuri labiau prisitaiko prie prastesnių sąlygų, sakykim, gyvenimo ir panašiai.

Mėsa skiriasi tuo, kad Šarolė veislės mėsinio galvijo mėsos gal stambiausios skaidulos, Limuzinų yra smulkesnės, bet abi turi pakankamai tarpraumeninių riebalų. Aubrakų, jeigu natūraliai auga, jautiena yra šiek tiek sausesnė“ – pasakojo D. Dzekčiorius.

Ar svarbu, kur ganosi galvijas?

Renkantis mėsinių galvijų mėsą svarbu atkreipti dėmesį ir kur buvo ganomas gyvulys. Profesorius Č. Jukna atkreipė dėmesį į skirtumą tarp natūralių ir kultūrinių pievų.

„Kodėl vartotojas turėtų teikti prioritetą natūraliai pievai (kurioje buvo ganomas galvijas, - red.past. ), o ne kultūrinei? Atsakymas toks pats, kaip ir šiuo atveju: palyginkite kaimiškos vištos kiaušinį ir paukštynuose užaugintos vištos kiaušinį. Paukštyne, ką sudėjai į lesalus, tą višta ir atiduos, o ta, kuri paleista ir kapstosi ūkininko kieme, jeigu jis augina natūraliai, ji randa ir slieką, ir šaknį, ir grūdą, ir taip toliau - kaupiasi visiškai kitas spektras mikroelementų.

Lygiai tas pats, jei mes turime natūralų žolyną, jame spektras žolių yra labai įvairus, visokių žolių ir tos žolės nevienodai iš dirvožemio paima ir cinką, ir varį, ir visas kitas medžiagas. (...) Jeigu mes imame kultūrinę gerą pievą, joje bus geriausiu atveju, mišinyje trys - keturi žolynai, kuriuos dažniausiai sudaro varpiniai ar ankštiniai (augalai, - red. past.). Todėl natūralių pievų žolynas yra žymiai turtingesnis tuo aspektu lyginant su kultūrine pieva“, - teigė profesorius Č. Jukna.

D. Dzekčiorius diskusijos metu minėjo, kad dauguma Lietuvoje užauginamų mėsinių galvijų ganomi atvirame lauke ir tik labai maža dalis ūkininkų gyvulius visą laiką laiko patalpoje. Tad rinktis mėsinių galvijų mėsą atsižvelgiant į tai, kokioje pievoje gyvulys buvo ganomas tikrai galima.
Taigi, renkantis jautieną pardavėjui galime užduoti ne vieną klausimą: ar tai pieninių, ar mėsinių galvijų jautiena? Kokios veislės galvijų mėsa yra prekiaujama bei kur, natūralioje ar kultūrinėje pievoje, buvo ganomas gyvulys.

Ir nors sulaukti atsakymų į šiuos klausimus iš pirmo žvilgsnio atrodytų naivu, tačiau, visgi, vienas svarbiausių mūsų sprendimų yra, iš ko perkame savo maisto produktus.