vaistai.lt

Kaupti riebalus žmogaus kūnas užkoduotas genetiškai. Anksčiau žmonės nežinodavo, kada vėl gaus progą pavalgyti, todėl organizmas kaupdavo energiją, kurią naudodavo kritiniais atvejais. Ši savybė neretai padėdavo išgyventi ir neprarasti paskutinių jėgų. Jeigu žmonės, kaip ir gyvūnai, neturėtų šios savybės, iki XXI amžiaus jie nebūtų išlikę ir klestėję. Tie, kurių organizmas lengvai kaupdavo riebalus, turėjo evoliucinį pranašumą negailestingoje medžiotojų ir maisto rinkėjų pirmykštėje visuomenėje.

Tačiau ilgainiui ši mūsų kūno savybė atsisuko prieš mus pačius. Valgymas tapo reguliaresnis, žmonės vis daugiau laiko praleisdavo sėdėdami, todėl gebėjimas kaupti riebalus tapo trūkumu, kurį reikia šalinti. Pagal 2010 metų duomenis antsvorį Lietuvoje turi 62 % ir 44 % moterų. Pagal 2013 metų duomenis Lietuva pagal nutukusių arba antsvorį turinčių žmonių kiekį Europoje užima maždaug penktą vietą. Tai labai įspūdinga statistika, keliantį didelį nerimą sveikatos specialistams. Įrodyta, kad papildomi kilogramai lemia daugybės ligų atsiradimą, tarp jų vėžį, diabetą, širdies ligas, artritą, miego sutrikimus ir net nevaisingumą.

1980 – 1990 metais archeologai kasinėjimų metu rado akmeninių skulptūrų, kurių amžius siekia šimtus tūkstančių metų (230000 – 500000 m. pr. Kr.). Pirmykščių žmonių akmens meno kūriniai buvo vadinti pagal vietoves, kuriose jie rasti: Berekhat Ramo Venera ir Tantano Venera. Tai patys pirmieji įrodymai, kad nutukimo problema egzistavo buvo tarp pačių seniausių žmonijos protėvių. Kita vertus, skeptikai yra įsitikinę, kad šios akmens skulptūros susiformavo vykstant natūraliems gamtos procesams.

Tačiau 1908 metais buvo atrasta įžymioji Vilendorfo Venera. Nėra jokių abejonių, kad labai nutukusios moters skulptūra yra žmogaus rankų darbas. Ši skulptūra žemėje išgulėjo nuo 25000 m. pr. Kr. Tuo metu žmonės gyveno nepalankiomis ledynmečio sąlygomis, todėl antsvoris buvo siejamas su sveikata ir vaisingumu.

Medicinos tėvu vadinamas senovės graikų gydytojas Hipokratas dėl blogos savijautos, sumažėjusio libido kaltino antsvorį. Kitas graikų istorikas Plutarchas irgi manė, kad ploni žmonės yra sveikesni. Nuo pirmųjų žmonių iki antikos požiūris į antsvorį labai pasikeitė. Tačiau skirtinguose laikotarpiuose jis vėl kito. Pavyzdžiui, Viduramžiais buvo madingos labai lieknos, siaura talija, išbalusios moterys, Renesanso metu jos papilnėjo, o, kai išpopuliarėjo flamandų tapytojas P. P. Rubensas atsirado net terminas rubensiškos formos, apibūdančios apvalainas, rausvaskruostes moteris ir merginas. Pasaulio literatūroje taip pat matyti skirtingas požiūris į lieknus ir apkūnius žmones. Štai M. de Servanteso Sanča Pansa, V. Šekspyro Falstafas, Kalėdų senelis vaizduojami kaip linksmi, mieli ir gero būdo storuliai, priešingai negu Donkichotas ar Hamletas, kurie vaizduojami kaip gyvenimu nusivylę, merdėjantys, šykštūs, introvertiški, bet labai liekni asmenys. Palyginimui dabar Holivudo filmuose storuliai dažniausiai vaizduojami kaip juokingi, kompleksuoti, introvertiški asmenys, o šaunūs, madingi, linksmi ir turintys lyderių savybių – lieknos figūros aktoriai. Ko gero, jei Kalėdų senelis būtų gimęs XXI-ajame amžiuje jis būtų atletiškas, nenuspėjamo amžiaus vyras akinančiai baltais dantimis ir dažytais plaukais.

Skirtingais laikotarpiais apkūnumas vertinamas įvairiai. Pavyzdžiui, kai Šiaurės Amerikoje apvalus pilvas buvo laikomas sveikatos, klestėjimo ir stiprybės simboliu, žmonės išrinkdavo įspūdingo stoto prezidentus, pavyzdžiui, Bilą Klintoną. Todėl nieko stebėtino, kad šiais laikais, kai visi pamišę dėl liekno ir sportiško kūno, sveikos mitybos, prezidentu tapo atletiškos figūras Barakas Obama.

Antsvoris kažkada buvo evoliucinis pranašumas. Dabar tai liga. Kaip jis toks tapo? Grožio suvokimas – tai kiekvieno asmeninis reikalas. Tačiau jis ne visada tas pats, kas gražus kūnas. Tokius žmones dažnai kankina įvairios sveikatos problemos, nuolatinis nuovargis ir mieguistumas. Nereikėtų pulti į kraštutinumus ir stengtis bet kokia kaina sulieknėti, bet rūpintis savo išvaizda ir gera savijauta.

Informacija iš: