Ką reikėtų žinoti apie Sveikatą visose politikose?
Sveikatos visose politikose iniciatyva yra principas, kai visose valstybės valdymo institucijose yra sistemingai atsižvelgiama į skirtingų sprendimų poveikį sveikatai bei siekiama: veiksmų sinergijos, išvengti žalingo poveikio sveikatai, pagerinti gyventojų sveikatą, užtikrinti sveikatos santykių teisumą.
Vienas iš sveikatos visose politikose poveikio pavyzdžių galėtų būti toks: kas aštuntas mirties atvejis pasaulyje yra susijęs su užteršto oro poveikiu ir įvyksta dėl širdies ir plaučių ligų bei insulto. Sveikatos apsaugos ministerija, siekdama išspręsti šią problemą, viena negali imtis veiksmų, būtinas bendradarbiavimas su kitais sektoriais (žr. informacinę schemą):
- Namų ūkio sektorius – šis sektorius užtikrina švarias, neteršiančias oro maisto gamybos, šildymo ir apšvietimo namuose technologijas, informuoja visuomenę apie švarių degalų (suskystintų dujų, etanolio) naudojimą, kad būtų išvengta anglies ir žibalo naudojimo namuose, bei skatina maisto gaminimo patalpose įrengti gerą ventiliaciją.
- Energetikos sektorius – šio sektoriaus tikslas yra padidinti žemos emisijos kuro ir atsinaujinančių šaltinių energijos (pavyzdžiui, saulės, vėjo ar vandens energijos) naudojimą, diegti bendras šilumos ir elektros energijos gamybos technologijas ir paskirstyti elektros energijos gamybą (pavyzdžiui, įrengti saulės energijos jėgaines ant stogų). Taip pat energetikos sektorius siekia sumažinti generatorių, gaminančių elektros energiją iš medienos, dyzelino ir anglies, naudojimą; apsaugoti miškus nuo kirtimo ir pramoninių rizikos veiksnių, susijusių su anglies kasyba ir dūmais, kurie atsiranda, kai dega nešvarus kuras.
- Transporto sektorius – šis sektorius skiria prioritetinį dėmesį visuomeninio transporto tinklų miestuose sukūrimui ir siekia suteikti visuomenei galimybę judėti pėsčiomis bei važiuoti dviračiais ir taip sumažinti žmonių priklausomybę nuo automobilių. Transporto sektorius skatina, kad dabartinės sunkiųjų transporto priemonių technologijos būtų pakeistos į švaresnes technologijas, taip pat ir automobilių bei žemos emisijos degalų, įskaitant kurą su sumažintu sieros ir kietųjų dalelių kiekiu, naudojimą.
- Miestų planavimo sektorius – šis sektorius siekia, kad miestai būtų kuo kompaktiškesni ir tai lemtų gana efektyvų energijos naudojimą.
- Būsto sektorius – šis sektorius rūpinasi energijos naudojimo efektyvumo padidinimu pastatuose, atsižvelgdamas į visuomenės sveikatos saugos ir statybų standartų reikalavimus.
- Atliekų tvarkymo sektorius – šis sektorius siekia sumažinti atliekų kiekį jas rūšiuojant, perdirbant ir pakartotinai panaudojant; taip pat naudoti pagerintus biologinio atliekų tvarkymo metodus, kaip anaerobinis atliekų apdorojimas biodujų gamybai.
- Pramonės sektorius – šis sektorius naudoja švarias technologijas, kurios mažina išmetamų teršalų kiekį bei gerina miesto ir žemės ūkio atliekų apdorojimą, įskaitant metano dujų, išsiskiriančių iš atliekų saugojimo vietų, surinkimą bei panaudojimą kaip biodujų.
- Sveikatos apsaugos sektorius – jo tikslas yra suvienyti visus sektorius bendram darbui. Atlieka sergamumo ligomis, susijusiomis su oro tarša, duomenų ir nacionalinių intervencijų, mažinančių oro taršą, naudos sveikatai stebėseną, bendradarbiauja su energetikos sektoriumi vertinant energijos gavybos poreikį ir kuro rūšis,. Sveikatos sektorius remia politiką, skatinančią švarių technologijų naudojimą ir mažinančią degalų „skurdą“, taip pat skatina atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą, ypač atokiose vietovėse, priklausomose nuo dyzelinių generatorių.
- Tarptautinis sektorius – PSO rengia gidus-vadovus, nustato, kokia veikla turi didžiausią įtaką sveikatai, formuoja pasaulines duomenų bazes, kad galėtų stebėti pažangą sveikatos srityje, ir šviečia visuomenę apie švaraus oro svarbą.
- Vietos, regionų ir šalies savivaldybių sektorius – šis sektorius vysto politiką, kuria siekiama mažinti tabako rūkymą, taip sumažinant ir dūmų poveikį sveikatai. Savivaldybės taip pat nustato emisijų tikslinius rodiklius, tvirtina miestų statybų kodeksus ir būsto plėtros eigą, teikia mokesčių lengvatas ir pristato energijos efektyvumo sertifikavimo sistemas.
- NVO, rėmėjai, pilietinė visuomenė – šis sektorius siekia padidinti geresnių viryklių prieinamumą ir prisideda prie iniciatyvų, susijusių su švarių energijos technologijų ir kuro rūšių naudojimu namuose, finansavimo.
Apskritai sveikatos sektorius siekia, kad sveikatos apsaugos tikslai išliktų visų sektorių darbotvarkėse.
Sveikatos visose politikose principas yra grindžiamas pripažinimu, kad mūsų svarbiausios sveikatos problemos, pavyzdžiui, neužkrečiamosios ligos, neteisumas ir nelygybė sveikatos santykiuose, klimato kaita ir sparčiai didėjančios sveikatos priežiūros išlaidos, yra labai sudėtingos ir dažnai susijusios su socialiniais sveikatą lemiančiais veiksniais. Socialiniai sveikatą lemiantys veiksniai – tai sąlygos, kuriomis žmonės gimsta, auga, gyvena, dirba ir sensta, taip pat platus spektras sistemų ir jėgų, veikiančių šias sąlygas, pavyzdžiui, ekonomikos ir vystymosi politika, socialinės normos, visuomenės politika ir politinės sistemos. Šiame kontekste, siekdami pagerinti bendruomenių sveikatą ir visų pirma sveikatos teisumą įvairių gyventojų grupių lygmeniu, turime imtis veiksmų, susijusių su socialiniais sveikatą lemiančiais veiksniais, pavyzdžiui, didinti viešojo transporto, švietimo, sveiko maisto prieinamumą, ekonomines galimybes ir kt. Nepaisant to, kad didžiąja dalimi viešosios politikos priemonių siekiama šių tikslų, gali kilti interesų konfliktų. Be to, politikos priemonės gali turėti nenumatytų ir neįvertintų pasekmių. Todėl tam reikia novatoriško požiūrio ir struktūrų, skatinančių bendradarbiavimą ir sprendimų priėmimą, kad procesas būtų veiksmingas visiems tradiciniams vyriausybės politikos segmentams.
Nors kiekviena šalis turi savo politinę struktūrą ir valdymo formą, bet sveikatos apsaugos ministerijų ar panašių institucijų vaidmuo nacionaliniu lygmeniu sveikatos visose politikose kontekste apima tokį patį darbą, susijusį su sveikatą lemiančiais veiksniais. Tai mokslinių žinių apie sveikatą lemiančius veiksnius kaupimas; prioritetinių sveikatos problemų, kylančių dėl pokyčių visuomenėje, nustatymas; kitų sektorių, kurių veikla turi įtakos sveikatai, stebėjimas; struktūrų ir mechanizmų, užtikrinančių bendradarbiavimą visais valdžios ir visuomenės lygiais, sukūrimas; derybų tarp sektorių ir nevyriausybinių organizacijų palengvinimas; politikos, susijusios su sveikatos priežiūros rezultatais, sveikatą lemiančiais veiksniais ir sveikatos teisumu, įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo priežiūra.
2015 m. pradžioje PSO išleido Sveikatos visose politikose mokymo vadovą (angl. Health in all policies training manual). Šis vadovas yra mokymo priemonė, kurioje išdėstyta medžiaga, kaip organizuoti trumpus mokymo kursus medicinos darbuotojams ir kitiems specialistams, siekiant padidinti supratimą apie tarpsektorinį bendradarbiavimą. Kursus sudaro 2–3 dienų seminarai, kurių tikslas – ugdyti gebėjimus, reikalingus pradedant, įgyvendinant, vertinant sveikatos visose politikose principus; skatinti tarpsektorinį dalyvavimą ir bendradarbiavimą; skatinti dalytis turima patirtimi ir išmoktomis pamokomis; stiprinti regioninį ir pasaulinį bendradarbiavimą. Mokymo vadovo tikslinė auditorija yra universitetai, visuomenės sveikatos institutai, nevyriausybinės organizacijos, vyriausybinės mokymo įstaigos ir tarptautinės organizacijos.
Sveikatos visose politikose mokymo vadovą galima rasti šioje nuorodoje: http://www.who.int/social_determinants/publications/health-policies-manual/en.
Kas yra Sveikata visose politikose? (informacinė schema patalpinta čia)
Informaciją pagal Pasaulio sveikatos organizacijos medžiagą parengė
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro
Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė
Ilona Burkauskienė
Image: FreeDigitalPhotos.net