Kaip saugiai prižiūrėti šulinius ir versmių kaptažo įrenginius?

Dauguma Lietuvos gyventojų vartoja viešai tiekiamą geriamąjį vandenį, kuris yra patikimai apsaugotas nuo taršos, jo kokybė yra griežtai reglamentuota ir stebima, todėl toks vanduo yra saugus vartoti. Visgi dalis geriamuoju vandeniu apsirūpina individualiai iš privačių gręžinių bei šachtinių šulinių, kurių saugumu gyventojai privalo pasirūpinti patys. Kaip tinkamai prižiūrėti šulinį ir kodėl tai yra svarbu, skaitykite pranešime.

Tinkamai įrengti ir prižiūrėti

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) primena, kad Lietuvos higienos normoje HN 43:2020 „Šulinių ir versmių kaptažo* įrenginių visuomenės sveikatos saugos reikalavimai“ (Higienos norma) nustatyti reikalavimai viešųjų šulinių ir versmių kaptažo įrenginių savininkams bei individualių šulinių ir versmių savininkams. Šioje Higienos normoje pateikti ir pagrindiniai šachtinio šulinio priežiūros reikalavimai.

NVSC specialistai pabrėžia, kad vandens sauga reikia rūpintis nuolat, pradedant šulinio ar versmės vietos parinkimu. Teritorija, kurioje planuojama įrengti šulinį ar versmės kaptažo įrenginį, turi būti apsaugota nuo galimos mikrobinės ir cheminės taršos – negali būti įrengti polaidžio vandenimis užtvindomose teritorijose, pelkėtose vietose ar vietose, kur gali būti nuošliaužos. Labai svarbu, kad šulinys būtų įrengtas aukščiau už galimos taršos objektus pagal gruntinio vandens tekėjimo kryptį. Taip pat svarbu šulinius ir versmių kaptažo įrenginius valyti, remontuoti, o prireikus – dezinfekuoti. Prieš valant šulinį ar versmės kaptažo įrenginį, reikia išpumpuoti ar išsemti vandenį, išvalyti dugną, nuvalyti rentinio, kaptažo įrenginio sieneles, jeigu reikia, suremontuoti. 

Pasirūpinti vandens sauga

Kad šulinio ir versmių vanduo netaptų apsinuodijimo ar susirgimo žarnyno infekcijomis priežastimi, reikia nuolat rūpintis vandens sauga. Gyventojams, naudojantiems šachtinių šulinių ir versmių vandenį, rekomenduojama atlikti vandens cheminį ir mikrobiologinį tyrimą. Atliekant vandens saugos ir kokybės tyrimus, turi būti nustatytas bent žarninių lazdelių lazdelių (Escherichia coli) skaičius 100 ml vandens, žarninių enterokokų skaičius 100 ml vandens, nitratų, nitritų, amonio kiekis, permanganato indeksas ir savitasis elektrinis laidis.

Viešųjų šulinių ir versmių kaptažo įrenginių savininkai ar teisėti valdytojai ne rečiau kaip vieną kartą per metus privalo organizuoti vandens mikrobiologinių ir pagrindinių cheminių ir fizikinių rodiklių (nitratai, nitritai, amonis, permanganato indeksas, savitasis elektrinis laidis) tyrimą. Šulinių ir versmių geriamojo vandens rodikliai turi atitikti Lietuvos higienos normoje HN 24:2023 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ nustatytus reikalavimus.

Primename, kad šulinių ir versmių kaptažo įrenginių dezinfekciją gali atlikti juridiniai asmenys, turintys kenkėjų kontrolės (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) veiklai išduotą licenciją.

Užterštas vanduo itin pavojingas kūdikiams

NVSC specialistai įspėja, kad netinkamai įrengus ar netinkamai prižiūrint šulinį, kyla grėsmė, kad vanduo bus užterštas. Mikroorganizmais (bakterijomis, virusais) užteršto vandens vartojimas gali tapti ūmių žarnyno susirgimų ir kitų užkrečiamųjų ligų priežastimi. Pašalinti infekcinių ligų sukėlėjus galima virinant vandenį. Deja, kitaip yra su chemine vandens tarša. Į geriamąjį vandenį patekę nitratai ir nitritai nepašalinami nei vandenį filtruojant buitiniais vandens filtrais, nei jį virinant. Vartoti nitratais užterštą vandenį ypač pavojinga kūdikiams ir nėščiosioms. Patekę į žmogaus organizmą nitratai virsta toksiniais junginiais – nitritais. Jie kraujo baltymą hemoglobiną paverčia į methemoglobiną, kuris nebegali pernešti reikiamo deguonies kiekio į audinius, todėl organizme vystosi hipoksija, pasireiškianti oro trūkumu, dusuliu, pamėlynavimu. Kūdikių apsinuodijimas nitratais ir nitritais dažnai pasireiškia pykinimu, vėmimu, dusuliu, pamėlusia oda bei gleivine. Sunkiais atvejais atsiranda traukuliai, kūdikis gali mirti. Svarbu žinoti, kad nitratais ar nitritais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos, todėl vienintelis būdas sužinoti kokį vandenį geriate – ištirti jį laboratorijoje.

Pagal iš gydytojų gautus pranešimus apie nėščiąsias ir kūdikius iki 6 mėn. amžiaus, kurių maistui naudojamas šachtinių šulinių vanduo, NVSC specialistai organizuoja jų vandens tyrimus. Už tyrimus šiems asmenims susimokėti nereikia.

Kiti individualius šulinius turintys gyventojai, norintys išsitirti geriamą vandenį, gali kreiptis į bet kurią akredituotą geriamojo vandens tyrimams laboratoriją, kurių sąrašas skelbiamas čia.

*Kaptažo įrenginys (pagal Higienos normą) – specialus įrenginys vandeniui paimti.

Informacija iš:

 Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos

Image: FreeDigitalPhotos.net