vaistai.lt

Kaune pasireiškus smogui mokslininkai ėmė aiškintis, kokia yra šio miesto oro kokybė, rašo kaunodiena.lt. Pasirodo, kad kauniečiai iš tiesų turi dėl ko nerimauti. Viena daugiausiai įtariamų kelianti vieta – Žaliakalnis.
„Žaliakalnis teršia visą miestą. Jis yra lyg pūlinys. Dūmai nuo jo kyla lyg nuo didelio laužo. Šie teršalai sklinda po visą miestą", – konstatavo viešosios įstaigos „Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai" vadovas Juozas Kameneckas.

Jis konstatavo, kad žiemą tai yra labiausiai užteršta Kauno vieta. Praėjusią žiemą mobilia matavimo laboratorija Žaliakalnyje oro užterštumas matuotas tris kartus per parą. Ir leistinos normos visą laiką būdavo viršijamos.

Oro tarša Kaune nuolat matuojama trijose vietose – Šilainiuose (Šarkuvos g.), Dainavoje (Taikos pr.) ir Petrašiūnuose (R.Kalantos g.).

Per metus viršyti bet kurių oro teršalų normą galima tik 35 dienas. O Petrašiūnų stotelėje nustatyta, kad norma viršyta jau 35 diena.

Mokslininkai mano, kad pagrindiniai oro taršos šaltiniai yra transportas, pramonės įmonių ir nuosavų namų kaminai. Nuosavų namų dūmai šildymo sezono metu sudaro maždaug trečdalį taršos.

„Jeigu švedui pasakysi – kūrenk tik medžio granules, jis tą ir darys. Lietuviams trūksta sąmoningumo. Ne vienas į krosnį meta, kas papuolė po ranka. Ir senus batus, ir seną striukę", – pastebėjo Kauno technologijos universiteto (KTU) Cheminės technologijos fakulteto Aplinkosaugos technologijos katedros vedėjas prof. Linas Kliučininkas.

KTU mokslininkai teigia, kad maždaug 20–30 proc. lauke esančių oro teršalų patenka į patalpas. Tai priklauso nuo namo sandarumo, kaip ir kada jis vėdinamas.

Tačiau namuose taip pat yra taršos šaltinių: „Vienas teršalų šaltinių yra dujinė viryklė. Kitas, iš pirmo žvilgsnio nekaltas dalykas, – žvakių, žvakučių deginimas. Nespiriu žvakių atsisakyti apskritai, bet deginkime bent jau kokybiškas. Toliau – oro gaivikliai, įvairūs kiti purškikliai", – vardijo L. Kliučininkas.

Informacija iš: