vaistai.lt

Po dviejų savaičių Marijampolėje prasidėsiančiame festivalyje „Nepatogus kinas“ bus parodytas filmas, kuris priverčia vidury seanso nustoti valgyti spragėsius ir liautis gerti viską, kas yra ne vanduo. Pasibaigus filmui jo žiūrovai su režisiere kalba ne apie siužetą, o prašo sveikatos patarimų. Tai čekų kino kūrėjos Andrėjos Culkovos režisuotas dokumentinis pasakojimas apie cukraus pramonę „Cukraus Bliuzas“ (angl. Sugar Blues).

„Po filmo žmonės manęs pirmiausia klausia apie patį filmą, jo herojus, paskui pereiname prie pokalbių apie cukraus mafiją – didžiąsias maisto kompanijas, o paskui klausia ir patarimų, kaip atsisakyti cukraus, o patarimų aš visada turiu labai daug!“ – juokiasi A. Culkova.

Filme režisierė pasakoja apie didžiausių pasaulio maisto korporacijų melą, bendrauja su gydytojais, mitybos ekspertais, ryšių su visuomene specialistais ir visuomenės aktyvistais apie cukraus vartojimo keliamą žalą. Dokumentinis pasakojimas persipina su itin jautria režisierės asmenine gyvenimo istorija. Pačiai A. Culkovai buvo diagnozuotas nėščiųjų diabetas, dėl kurio ji privalėjo atsisakyti bet kokio rafinuoto cukraus vartojimo. Mat nuo to priklausė ne tik jos pačios, tačiau ir jos laukiamo vaikelio sveikata. Dėl to kelias iki didžiausių pasaulio maisto gamintojų Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kitose užsienio šalyse prasideda nuo pačios artimiausios režisierės aplinkos – režisierės ir jos šeimos namų virtuvės Čekijoje.

A. Culkova įsitikinusi, kad žmonės per mažai kalba apie maistą. Ji sako, kad „žmonės perka kulinarijos knygas, žiūri ir dalyvauja kulinarijos laidose, tačiau nekalba apie tai, ką iš tikrųjų vartoja, nes šiais laikais tai yra intymiau net už seksą.“

Filmas iš tiesų yra labai intymus: kadruose dažnai matyti pačios A. Culkovos namai ir jos vaikai, iš kurių vienas stipriai negaluoja, režisierė filmuojama besilaukianti, kameros ją lydį net į gydytojų apžiūros kabinetą, kur gydytojai tiria jos kraują.

„Šį filmą naudojau kaip būdą savo vaikams paaiškinti, kaip cukrus kenkia mūsų sveikatai, todėl tikrai nesibaiminau atskleisti asmeninio gyvenimo detalių“, – sako A. Culkova. Pasak jos, nors vaikai toli gražu nebuvo pagrindiniai filmo personažai, jie vis tiek labai įsijautė į filmo kūrimą ir piešė jam iliustracijas. Tiesa, A. Culkova suabejojo savo filmo kaip įtaigaus kūrinio vaikams priemone: „Kai jie pažiūrėjo filmą, sakė, kad filmas „visai neblogas“, bet jiems vis tiek labiausiai patiko jų kurtos iliustracijos.“

Pasak režisierės, pirmieji žingsniai sprendžiant ne tik mitybos, bet ir žmonių tarpusavio santykių problemas gali prasidėti nuo cukraus atsisakymo. „Cukraus bliuze“ tiek siužeto pasakojimas, tiek visos filmo kūrybinės komandos kelias prasideda A. Culkovos virtuvėje, kuri toli gražu nėra tokia, kurioje vyktų kulinarinių laidų filmavimai. Virtuvėje gausu ant viryklės paliktų puodų, kurių dangčiai kilnojasi, nes puoduose nuolat kažkas verda. Pakėlus dangčius matyti anaiptol ne prekinės išvaizdos maistas, kaip antai įvairios bespalvės košės: jokių pabarstukų ar ryškiaspalvių įpakavimų.

„Atsisakius cukraus pradėjome ir daugiau bendrauti, nes visą maistą reikėjo gamintis patiems. Praleidžiame daugiau laiko virtuvėje, kur bendraujame. Iš tiesų tai šiek tiek ir keista... Kiek daug mitų apie tokį gyvenimo būdą yra! Jis yra net gerokai pigesnis už tokį, kokio atsisakėme, kai pirkdavome iš dalies jau paruoštą maistą iš parduotuvių“, – apie daugiau nei sveikatai naudą nešantį gyvenimo būdą pasakojo A. Culkova. Ji ironizuoja sveiko maisto vartojimą, filme rodo dubenėlį avižinės košės ir klausia, kaip šią porciją padaryti patrauklia. Atsako paprastai: iš košės padaryti viską, tik ne košę: įberti cukraus, įmaišyti spalvotų guminukų ir viską pagražinti pabarstukais.

Tačiau už ironijos slypi ir dalis skaudžios tiesos – cukraus vartojimas, anot režisierės, pavojingas dėl to, kad platus jo vartojimas yra kultūriškai priimtinas. „Tai didelė mūsų švenčių dalis. Tortai, pyragai. Jeigu nėra jų, nėra iš šventės. Čekijoje nuo seno buvo įprasta cukrų priimti kaip prabangos prekę, cukraus gamybos apimtys valstybėje reiškė mūsų ekonomikos pažangumą, tam tikra prasme visi buvo įsitraukę į cukraus gamybą“, – sakė A. Culkova ir pridūrė mananti, kad greičiausiais dėl to atsisakyti cukraus ir yra sunkiau nei mesti rūkyti, „atsiranda toks pat liguistas poreikis valgyti kažką saldaus, lygiai taip pat, kaip ir norint užsirūkyti.“

„Cukraus bliuzas“ bus rodomas šių metų „Nepatogaus kino“ programoje. Filme pristatoma nepatogi tiesa tiek apie nesveiką maistą gaminančias kompanijas ir jų rinkodarą, tiek apie iliuzijose ir nežinojime gyvenančią visuomene, kuri mano gyvenanti gerokai sveikiau nei iš tiesų yra. A. Culkova sako, kad šis filmas yra „vienodai nepatogus tiek godiems verslininkams, tiek daug prie cukraus pripratusiai visuomenei.“

Izabelė Pukėnaitė