vaistai.lt

Neįprastai šilta šių metų žiemos pradžia, staigiai užklupę dideli šalčiai, pernai balandžio mėnesį vis dar užpustyti laukai ir pievos - tik keli klimato kaitos padarinių Lietuvoje pavyzdžiai. Tokių reiškinių kaltininkais esame mes visi. Abejojantiems, kad mūsų maža šalis taip pat išgyvena negrįžtamus klimato pokyčius, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus specialistas Justinas Kilpys trečiadienio rytą pateikė apžvalgą, kokie klimato kaitos požymiai stebimi pasaulyje, ką turime Lietuvoje ir ko reikėtų tikėtis ateityje.

Arkties ledo svarba

„Nuo 1990 metų labai staigiai tiek pasaulyje, tiek ir Lietuvoje pradėjo kilti oro temperatūra. Kiekvienas dešimtmetis nuo 1900 m. buvo šiltesnis, o paskutinį trisdešimtmetį temperatūra kyla labai staigiai. Kylant atmosferos temperatūrai, natūralu, kad kyla ir vandenynų temperatūra bei vandenynų lygis. Per šimtą metų jis pakilo apie 20 cm. Baltijos jūros lygis Klaipėdoje nuo praeito amžiaus vidurio pakilo apie 10 cm. Tos tendencijos, kurios yra pasaulinės, stebimos ir Lietuvoje“, - aiškino J. Kilpys.

Tiek kylanti temperatūra, tiek ir kylantis vandenynų lygis turi įtakos sniego plotų mažėjimui. Itin ryškų signalą siunčia Arkties jūrų ledas, kuris per pastaruosius dešimt metų du kartus jau sumušė susitraukimo rekordus.

„Keičiantis Arkčiai, labai sparčiai keičiasi visas Šiaurės pusrutulio klimatas. Yra teorijos, kad šiemet turėjome šiltą žiemą Europoje ir šaltą Amerikoje dėl to, kad susitraukė labai didelis kiekis Arkties jūrų ledo, labai įšilo vandenynas ir susidarė poliarinis sūkurys virš Arkties, Šiaurės polio. Nykstant ledo ir mažėjant sniego, šis sūkurys banguoja – jeigu banga eina žemyn – būna šaltas oras, jeigu aukštyn – šiltas. Amerikoje viena banga ėjo žemyn ir atnešė didžiulius šalčius, Europoje buvo atvirkščiai – turėjome labai šiltą gruodį ir sausio pradžią“, - dėstė klimatologas.

Mokslas niekada neduoda 100 proc.

Kad klimato kaitai didžiausią įtaką daro žmogaus veikla mokslininkai sutaria dar nuo 2001 m. Tiesa, kasmet sutarimo procentas auga ir šiuo metu yra pasiekęs 95 proc.

Kaip atkreipė dėmesį Baltijos aplinkos forumo (BEF) klimato kaitos ekspertė Gintarė Jonušauskaitė, toks procentas yra labai didelis, nes mokslas niekada neduoda 100 proc. patvirtinimo – pasilieka sau teorinę galimybę abejonei.

„95 proc. užtikrintumas moksle dėl klimato kaitos yra tolygus užtikrintumui dėl rūkymo, kad šis sukelia vėžį. Mokslas niekada nepasiekia 100 proc., nes jis sau pasilieka teorinę galimybę suklysti“, - sakė G. Jonušauskaitė.

Klimatologas J. Kilpys pateikė konkretų pavyzdį, kaip žmogaus veikla keičia klimatą – didžiausią įtaką pokyčiams daro išskiriamo anglies dvideginio (CO2) kiekiai. Jo teigimu, žemėje nevyksta joks natūralus procesas, dėl kurio turėtų daugėti CO2, o nuo 1960-ųjų pasaulinė CO2 koncentracija nuolat didėja.

„Didėjant CO2 atmosferoje, jo daugėja ir vandenynuose, dėl to jie rūgštėja. Tada prasideda didelės ekologinės problemos – nyksta koraliniai rifai, kai kurios žuvys“, - atkreipia dėmesį J. Kilpys.

Kodėl svarbi dviejų laipsnių riba?

Norint sušvelninti klimato pokyčius, reikia stipriai sumažinti šiltnamio dujų išmetimus.

„Šiuo metu globali pasaulinė temperatūra yra pakilusi 0,9 laipsnio. Žmonės yra išmetę apie 1,8-1,9 tūkst. gigatonų CO2. Tiek mes pridėjome, ko gamtoje nebuvo. Visos pasaulio tautos 2009 m. Kopenhagoje sutarė klimato šiltėjimą sustabdyti ties dviem laipsniais. Jeigu pasaulinis klimatas pasikeis daugiau nei dviem laipsniais, nutiks daug visokių ekstremalių reiškinių ir poveikis socialinei-ekonominei sričiai bus labai didelis“, - pasakojo klimatologas.

Tarp galimų pokyčių J. Kilpys mini sausras, šalčius, karščio rekordus ir kitus ekstremalumus: „Taifūnas, kuris nusiaubė Filipinus, buvo stipriausias ir didžiausias taifūnas fiksuotas per palydovinių stebėjimų laikotarpį, t. y. per 40-50 metų. Susikaupusi energija turi išsikrauti ir ji tai padaro per ekstremalius reiškinius“.

BEF klimato kaitos ekspertė G. Jonušauskaitė antrino kolegai, kad dviejų laipsnių riba simbolizuoja mums pažįstamo klimato rėmus: „Tai yra riba, kai dar galime kontroliuoja vykstančius pokyčius. Virš dviejų laispnių šiltesnis pasaulis yra gerokai pavojingesnis – t. y. gerokai drastiškesni pokyčiai, kurie kainuoja mūsų ekonomikoms, žmonėms. Tai yra tai, ko turime išvengti, jeigu siekiame saugios ateities“.

Pokyčiai, kuriuos jau stebime Lietuvoje

J. Kilpys, apžvelgdamas besikeičiantį klimatą Lietuvoje, pabrėžė, kad per pastarąjį pusšimtį metų oro temperatūra pakilo 0,8 laipsnio. Dėl to pastebima, kad Lietuvoje ima atsirasti tropinės naktys, ko anksčiau nebuvo.

„Vasaros metu net ir naktį, kai turėtų būti šalčiausia, temperatūra nenukrinta žemiau 20 laispnių. Jeigu žiūrėtume nuo 1961 iki 1990 m. toks atvejis buvo tik vienas. Nuo 1991 iki 2012 turime tokį reiškinį kas antrus metus”, - sakė klimatologas. Tokių karščio bangų ateityje turėtų pasitaikyti vis dažniau.

Kylant temperatūrai, pastebimas ir kitas dažnėjantis reiškinys – žiemą mažėja dienų, kai laikosi neigiama temperatūra. „Nuo dvidešimto amžiaus vidurio dabar yra apie dešimt dienų mažiau su neigiama temperatūra negu buvo anksčiau“.

Vis tik J. Kilpys turi ir gerų naujienų nemėgstantiems šalčio. Jo teigimu, tokių didelių nelaimių su šiluminėmis trasomis, kai 2012 m. vasario mėnesį nuo šalčio rekordo sprogo šiluminė trasa Gedimino prospekte, ateityje turėtų mažėti. „Tokių nelaimių bus mažiau, Lietuvoje pasitaikys šalčių su daugiau nei 20 laispnių – jie neišnyks, bet didelės nelaimės bus tikrai retesnės. Šiluminės trasos greičiausiai nebesproginės“, - kalbėjo klimatologas.

Kita vertus, šalia gerų naujienų visada esti ir ne tokių džiuginančių. Tarp jų klimatologas mini kritulių proveržius: „Krituliai svyruoja daug labiau nei temperatūra ir skirtingais metais gali labai skirtis. Tačiau bendra tendencija yra tokia, kad dienų, kai lyja, skaičius nesikeis. Lietuvoje lyja gana dažnai, kokių 100 dienų per metus – lis ir ateityje, bet didės kritulių skaičius, iškrintantis per vieną liūtį“, - prognozavo Lietuvos hidrometeorologinės tarnybos specialistas. Jis sako, kad į tai derėtų atsižvelgti ir miestų inžinieriams – būtina pritaikyti lietaus nuotekų sistemas, kad vanduo nesikauptų gatvėse.

Lietuviai dėl besikeičiančio klimato gali netekti juodos duonos

Klimato kaitos specialistai nuolat kartoja, kad kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie globalinio atšilimo padarinių švelninimo. Būtina keisti ne tik savo kasdienius įpročius, bet ir spausti savo išrinktus valdžios atstovus, kad jie vykdytų tautos valią ir galvotų apie klimato kaitą kaip svarbų reiškinį, kurį būtina įtraukti į politines darbotvarkes.

J. Kilpys sako, kad kiekvienas žmogus turėtų galvoti apie vartojimo mažinimą – pradedant perkamu maistu, reikalingais daiktais, baigiant energetiniais ištekliais – šildymu, elektra, kuru.

„Visko reikėtų vartoti mažiau, nes bet kuris daiktas turi savo ekologinį pėdsaką, - pastebi klimatologas. - Mūsų pastatai, duok dieve, kad su renovacija taptų efektyvesni. Buvo gana įspūdingi paskaičiavimai, kad jeigu renovuotume visus pastatus Lietuvoje, būtų sutaupoma apie 40 proc. šilumos energijos – čia yra didžiulis potencialas“, - sakė J. Kilpys.

Jis taip pat pabrėžia būtinybę šalių Vyriausybėms kelti klimato kaitos padarinių mažinimą kaip šalies prioritetą ir susitarti tarpusavyje dėl bendrų veiksmų.

Vis tik daugumai lietuvių atrodo vis dar sunkiai suprantamas klausimas, kodėl mums turėtų rūpėti klimato kaita, kai didžiąją dalį jos padarinių jaučiame ne mes, o likęs pasaulis? J. Kilpys pateikia vieną paprastą pavyzdį – ūkininkų auginamus žiemkenčius. Jei klimatas ir toliau šils, Lietuvoje dėl sniego trūkumo ūkininkai nebegalės jų užauginti. Tada nebeturėsime juodos duonos. Bus užtvindytos salos – tiems, kurie gyvena maždaug metras virš jūros lygio, reikės keltis kažkur kitur – tapti emigrantais.

Klimato kaita veikia ir Baltijos jūros fauną ir florą - pastebima atsirandančių naujų gyvūnų, augalų rūšių, kurios iki šiol Baltijos jūroje negyveno. Todėl reikėtų kelti klausimą, ar mes esame pasiruošę jas priimti ir toleruoti?

Mažą šalį gali prislėgti didesnės maisto kainos

G. Jonušauskaitė antrina kolegai: „Mes sakome – Lietuva maža šalis, ką mes čia galime pakeisti. Tegu kitos šalys rūpinasi. Tai, kad esame maži, yra ne tik pasiteisinimas, bet ir grėsmė. Klimato kaitos paveiktas pasaulis yra kur kas mažiau stabilus. Tai yra pasaulis, kuriame mažoms valstybėms gali iškilti daug saugumo klausimų – dėl migracijos, karų, resursų. Neturėtume žiūrėti į klimato kaitą kaip į ne mūsų reikalą, nes mes būsime tie, kuriuos neš pasroviui.

Tai ateities perspektyva, tačiau yra ir labiau apčiuopiamų dalykų – žemės ūkio rinka. Šiandien visais maisto produktais yra prekiaujama pasauliniu lygiu. Jeigu pasaulyje saučia sausros, gaisrai, derlius bendru pasaulio mastu mažėja. Kyla maisto kainos visame pasaulyje, kyla ir pas mus“, - perspėjo BEF klimato kaitos ekspertė.