vaistai.lt

Viena iš pagrindinių problemų, su kuria susiduria daugelis senyvo amžiaus žmonių – skysčių trūkumas arba dehidratacija. Ji gali atsirasti dėl psichologinių ar fizinių sutrikimų, lemiančių pakitusius senjorų gebėjimus savarankiškai pavalgyti ar atsigerti. Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai kuria specialų maisto produktą dehidratacijos, o taip pat ir mirtino užspringimo rizikos mažinimui. Netrukus jį išbandyti galės ir patys senjorai.

„Ši inovacija – tai sunkiai pirštais suardoma, bet lengvai burnoje ištirpstančia membrana apdengtas, vieno kąsnio dydžio maisto produktas, išsiskiriantis ryškiomis, pastebimomis spalvomis bei gaiviu skoniu ir aromatu“, – naujovę apibūdina KTU Cheminės technologijos fakulteto (CTF) profesorė Daiva Leskauskaitė.

Idėja sukurti naują produktą, kuris padėtų ligoniams patraukliu ir lengvu būdu įsisavinti daugiau vandens ir kitų reikalingų medžiagų, kilo slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės „Addere Care“ įkūrėjai Kristinai Judinei.

„Savo ligoninėje Trakuose kasdien slaugome daugiau nei 230 žmonių. Šešiuose iš devynių skyrių slaugomi demencija ir Alzheimerio liga sergantys žmonės. Matome jų kasdienybę ir žinome, kad jei niekas jiems neprimintų būtinybės atsigerti, jie dažniausiai to ir nedarytų. Todėl ieškojome būdų, padedančių nejučia įsisavinti taip žmogui būtiną vandenį. Didžiuojamės KTU mokslininkais ir jų kuriamomis technologijomis. Su tokia pagalba senyvo amžiaus žmonių dehidratacijos problema tampa labiau išsprendžiama“, – sako K. Judinė.

Nauji produktai bus testuojami slaugos namuose

Didžiausia tokio naujojo produkto nauda – jo sudėtis. Sudarytas iš 95 proc. vandens, praturtintas D, C, B9 ir B12 vitaminais bei geležies, seleno ir cinko mineralais, šis produktas atitiks rekomenduojamus suvartoti mineralinių medžiagų bei vitaminų kiekius būtent senyvo amžiaus žmonėms.

Be to, Prof. D. Leskauskaitė jau dabar tikina, kad speciali produkto kūrimo technologija prisidės ir prie visaverčio organizmo aprūpinimo maisto medžiagomis: „Produktas pasižymės kontroliuojamu mikrokomponentų atpalaidavimu virškinimo metu. Didžiausias jų kiekis bus atpalaiduojamas plonojoje žarnoje, o tai lems geresnį medžiagų pasisavinimą“.

Šiuo metu maisto produktų kūrimo ir tobulinimo procesas, apie kurį magistro baigiamąjį darbą ruošia KTU ir LSMU bendros magistrantūros studijų programos Medicininė chemija studentė Enrika Lazickaitė, dar tebevyksta, tačiau KTU Maisto mokslo ir technologijos katedros profesorė teigia, jog nemažai jau yra padaryta.

„Rasta daug vandens turinčių maisto produktų struktūrizavimui naudojamų biopolimerų kompozicija, nustatytos galimybės į produktą įdėti vitaminus ir mineralines medžiagas, įvertintas šių komponentų stabilumas produkto technologinio proceso ir laikymo metu bei sukurti rutulio formos vieno kąsnio produktai“, – pasakoja Prof. D. Leskauskaitė.

Laukia labai svarbus tyrimo etapas – nustatyti naujų produktų priimtinumą slaugos namų senyvo amžiaus gyventojų grupėje. Tyrimo rezultatai bus naudojami atrenkant produktų skonį, aromatą bei spalvą.

„Tuo pat metu atliksime į produktus įdėtų vitaminų ir mineralų atpalaidavimo plonajame žarnyne in vitro tyrimus. Gauti rezultatai leis spręsti apie įdėtų mikrokomponentų biopasisavinimo efektyvumą senjorų organizmuose“, – papildo KTU mokslininkė.

Šiai veiklai mokslininkai naudos KTU Maisto mokslo ir technologijos kompetencijos centre esantį „dirbtinį skrandį“ – SHIME (angl. the simulator of the human intestinal microbial ecosystem) modelį, skirtą kompleksiniam virškinamojo trakto fiziologinių, cheminių ir mikrobiologinių savybių modeliavimui. Tai viena iš universiteto reprezentatyviausių in vitro technologijų, leidžianti bandymus atlikti mėgintuvėlyje, o ne gyvame organizme.

Paskutinis etapas – bandomosios partijos gamyba, kurios metu bus įvertinta produktų pakuotė bei atlikti paskutiniai gamybos technologinių parametrų derinimai.

Analogų Lietuvoje neturintis produktas

Kalbėdama apie priežastis, nulemiančias nepakankamą senjorų skysčių vartojimą, D. Leskauskaitė teigia, kad jos įvairios, tačiau viena iš pagrindinių – rijimo sutrikimai (disfagija).

„Hospitalizuotiems pacientams, turintiems rijimo sutrikimą, yra didesnė dehidratacijos rizika nei tiems, kuriems ši liga nediagnozuota. Tokiems žmonėms reikalinga vartoti modifikuotos tekstūros skysčius, tačiau vyresnio amžiaus žmonės dažnai jų nemėgsta, todėl vartoja nepakankamą kiekį“, – teigia KTU Maisto mokslo ir technologijos katedros profesorė.

Tačiau D. Leskauskaitė papildo, kad dehidrataciją senyvame amžiuje gali sukelti ir kitos problemos, tarp kurių – depresija, demencija ar net Alzheimerio liga.

„Pacientai pamiršta atsigerti, pavalgyti, o negalėjimas savarankiškai naudotis stalo įrankiais, atbaido sergančiuosius nuo be kokių pastangų maisto atžvilgiu. Taip atsiranda papildomos problemos“, – teigia KTU mokslininkė.

Pasak prof. D. Leskauskaitės, tiksliniai produkto vartotojai ir nustatytos pagrindinės jų dehidratacijos priežastys privertė daug dėmesio skirti ne tik produkto sudėčiai, bet ir išorinėms savybėms – dydžiui, tekstūrai bei patogiam jo paėmimui.

Mitybos bei geriatrijos specialistai teigia, kad maistas, specialiai paruoštas valgyti pirštais, lengvai suimamas bei transportuojamas iš lėkštės į burną, gali būti naudingas senyvo amžiaus žmonėms su kognityviniais sutrikimais bei tapti dehidrataciją mažinančiu aspektu.

Rijimo sutrikimai pavojingi ne tik tuo, kad senyvo žmogaus organizmas nepakankamai aprūpinamas vandeniu ir maistinėmis medžiagomis, bet ir dėl padidėjusios aspiracinės pneumonijos rizikos. Šiuo metu rinkoje esantys šioms rizikoms mažinti skirti produktai yra įvairūs sutirštinti, modifikuotos tekstūros gėrimai.

Ir nors tai tinkama terapinė strategija, siekianti sumažinti užspringimo riziką disfagija sergantiems pacientams, nemažai tyrimų demonstruoja, kad tik sutirštintų skysčių vartojimas neturi ženklios įtakos vandens kiekio padidėjimui šių pacientų organizme, o ir tokie gėrimai nėra priimtini visiems.

„Jokie specializuoti mitybos papildai, skirti rijimo problemų turintiems asmenims, Lietuvoje neegzistuoja, todėl naujas, tiek naudingumo, tiek patrauklumo atžvilgiu pažangesnis produktas – ypač reikalingas“, – argumentuoja prof. D. Leskauskaitė.

Informacija iš: