Laboratorijos vaidmuo krizėse: pasirengimas biologinėms ir cheminėms grėsmėms

Visuomenės sveikatos krizės gali kilti dėl įvairių priežasčių – infekcinių ligų protrūkių, pavojingų biologinių ar cheminių medžiagų poveikio, nelaimingų atsitikimų, tyčinių incidentų ar kitų ekstremaliųjų situacijų. Kad ir kokia būtų krizės priežastis, vienas pirmųjų klausimų dažnai būna toks pat – su kokia grėsme susidūrėme ir kokio masto ji yra? Į šiuos klausimus atsakyti padeda laboratoriniai tyrimai.

Laboratorijos vaidmuo tokiose situacijose neapsiriboja vien konkretaus sukėlėjo ar medžiagos nustatymu. Patikimi ir laiku gaunami laboratorinių tyrimų rezultatai padeda įvertinti situaciją, pasirinkti tinkamas visuomenės sveikatos apsaugos priemones ir priimti duomenimis pagrįstus sprendimus. Todėl laboratorijos pasirengimas yra neatsiejama bendro valstybės pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms dalis.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL), stiprindama Lietuvos pasirengimą įvairioms visuomenės sveikatos grėsmėms, pastaraisiais metais daug dėmesio skiria biologinių ir cheminių grėsmių tyrimų pajėgumų plėtrai. Vykdomų projektų tikslas – ne tik įsigyti šiuolaikinę įrangą ar įdiegti naujus tyrimo metodus. Ne mažiau svarbu parengti specialistus, sukurti saugias ir patikimas darbo procedūras, užtikrinti tyrimų kokybę ir sukurti bendradarbiavimo mechanizmus, kurie krizės metu leistų veikti greitai ir koordinuotai.

Pasirengimas biologinėms grėsmėms

Viena iš svarbiausių krypčių – pasirengimas nustatyti retus ir ypač pavojingus užkrečiamųjų ligų sukėlėjus bei kitas biologines grėsmes. Tokios situacijos kasdienėje laboratorijos veikloje pasitaiko retai, tačiau būtent dėl to pasirengimas joms turi vykti iš anksto. Susidūrus su neįprastu ar ypač pavojingu sukėlėju, nebėra laiko nuo pradžių kurti tyrimo metodikos, ieškoti reikalingų priemonių ar mokytis saugiai dirbti su gauta medžiaga.

NVSPL biologinių grėsmių tyrimų pajėgumai stiprinami remiantis jau turima laboratorijos patirtimi dirbant su užkrečiamųjų ligų sukėlėjais ir aukšto biologinio saugos lygio infrastruktūra. Vykdomų veiklų metu šis pagrindas kryptingai plečiamas: diegiami ir tobulinami retų bei ypač pavojingų sukėlėjų nustatymo metodai, rengiamos standartizuotos darbo procedūros, stiprinamas mėginių priėmimo, paruošimo ir saugaus tyrimo organizavimas. Taip siekiama, kad ekstremaliosios situacijos metu laboratorija galėtų ne tik identifikuoti biologinę grėsmę, bet ir patikimai įvertinti tyrimų rezultatus bei operatyviai perduoti informaciją už reagavimą atsakingoms institucijoms.

Ne mažiau svarbi šios sistemos dalis – specialistų pasirengimas. Darbuotojai dalyvauja tarptautiniuose mokymuose, praktiniuose užsiėmimuose ir tarplaboratoriniuose palyginamuosiuose tyrimuose, bendradarbiauja su Europos referentinėmis ir kitomis specializuotomis laboratorijomis. Tai leidžia perimti praktinę patirtį, įvertinti taikomų metodų patikimumą ir iš anksto išbandyti veiksmus, kurių gali prireikti susidūrus su reta ar neįprasta biologine grėsme.

Svarbi pasirengimo dalis yra biologinė sauga ir biologinis saugumas. Darbas su pavojingais mikroorganizmais reikalauja tinkamos infrastruktūros, aiškių procedūrų, kompetentingų darbuotojų ir nuolatinio rizikos vertinimo. Todėl biologinių grėsmių valdymas laboratorijoje apima visą grandinę – nuo tinkamo ėminio paėmimo ir transportavimo reikalavimų, jo saugaus priėmimo bei tvarkymo iki tyrimo atlikimo, kokybės kontrolės, rezultatų interpretavimo ir informacijos perdavimo. Toks kompleksinis požiūris leidžia laboratorinius pajėgumus susieti su praktiniais nacionalinės reagavimo sistemos poreikiais.

Cheminių grėsmių tyrimai

Kita svarbi NVSPL veiklos kryptis – pasirengimas cheminėms, biologinėms, radiologinėms ir branduolinėms (CBRN) grėsmėms. Cheminiai incidentai gali būti labai įvairūs – nuo nežinomos kilmės medžiagų aptikimo iki situacijų, kai kyla įtarimų dėl pavojingų cheminių medžiagų panaudojimo. Tokiais atvejais svarbu ne tik greitai nustatyti medžiagą, bet ir gebėti patikimai įvertinti gautus rezultatus bei suteikti informaciją institucijoms, atsakingoms už tolesnį reagavimą.

Šiandien stiprinami NVSPL gebėjimai šioje srityje remiasi ilgamečiu Cheminių tyrimų skyriaus įdirbiu. Per daugelį metų buvo nuosekliai plėtojamos analitinės kompetencijos, diegiami nauji tyrimų metodai, plečiamas nustatomų medžiagų spektras ir kaupiama patirtis dirbant su sudėtingais bei nestandartiniais mėginiais. Sukaupta kompetencija tapo svarbiu pagrindu plečiant laboratorijos vaidmenį nacionaliniame pasirengime cheminėms ir CBRN grėsmėms.

Vykdomų projektų metu šie pajėgumai toliau stiprinami – diegiamos šiuolaikinės analitinės technologijos, plečiamos laboratorinės galimybės, stiprinamos specialistų kompetencijos ir pasirengimas veikti ekstremaliosiose situacijose.

Ypač svarbus šio proceso elementas – bendradarbiavimas su Lietuvos kariuomene, siekiant laboratorinius pajėgumus susieti su praktiniais reagavimo į CBRN grėsmes poreikiais ir užtikrinti skirtingų institucijų veiksmų sąveiką.

Pasirengimas grėsmėms nėra vien galimybė atlikti konkretų tyrimą. Tam reikalinga visa sistema – nuo mėginio paėmimo, saugaus transportavimo ir paruošimo iki tinkamo analitinio metodo parinkimo, kokybės kontrolės, rezultatų interpretavimo ir jų patikimumo įvertinimo. Tik turėdama visumą šių kompetencijų NVSPL gali būti pasirengusi situacijoms, kai sprendimus būtina priimti greitai, o laboratorinio rezultato patikimumas tampa itin svarbus tolesniam institucijų reagavimui.

Tarptautinis bendradarbiavimas – svarbi pasirengimo dalis

Ne visoms retoms grėsmėms tikslinga kiekvienoje šalyje kurti vienodus laboratorinius pajėgumus. Todėl yra labai svarbus tarptautinis laboratorijų tinklas ir galimybė prireikus greitai pasitelkti kitų šalių ekspertines laboratorijas.

NVSPL specialistai dalyvauja Europos ir kitų tarptautinių institucijų organizuojamuose mokymuose, išoriniuose kokybės vertinimuose, kompetencijų stiprinimo veiklose bei bendradarbiauja su užsienio referentinėmis laboratorijomis.

Užmegzti ryšiai svarbūs ne tik keičiantis žiniomis. Realios krizės metu iš anksto sukurtas bendradarbiavimo tinklas leidžia greičiau konsultuotis su atitinkamos srities ekspertais, organizuoti papildomus ar patvirtinamuosius tyrimus ir keistis reikalinga informacija.

Kas jau padaryta?

Per vykdomus projektus jau atlikta nemažai darbų: NVSPL specialistai dalyvavo specializuotuose mokymuose Lietuvoje ir užsienyje, pradėti diegti nauji biologinių ir cheminių grėsmių tyrimo metodai, stiprinama laboratorinė infrastruktūra ir darbuotojų kompetencijos. Dalyvaujama tarptautiniuose išoriniuose kokybės vertinimuose ir mokymuose, stiprinami ryšiai su Europos referentinėmis bei kitomis specializuotomis laboratorijomis.

Kartu kaupiama praktinė patirtis sprendžiant retus ir sudėtingus atvejus. Kai reikalingų tyrimų Lietuvoje dar nėra galimybės atlikti, bendradarbiaujama su užsienio kompetencijos centrais. Tokie atvejai taip pat tampa svarbia pasirengimo dalimi – įgyjama praktinės ėminių paruošimo ir perdavimo patirties, kuriami specialistų kontaktai ir kartu vertinama, kokius tyrimų pajėgumus ateityje tikslinga stiprinti Lietuvoje.

Pasirengimas prasideda iki krizės

Laboratorijos pasirengimas ekstremaliajai situacijai nėra vien įrangos įsigijimas ar atskiro tyrimo metodo įdiegimas. Tai nuolatinis procesas, kuriame vienodai svarbios technologijos, specialistų kompetencija, kokybės užtikrinimas, sauga, logistika ir bendradarbiavimas tarp institucijų.

Krizės metu laboratorija turi gebėti ne pradėti ruoštis, o panaudoti tai, kas buvo sukurta ir išbandyta iš anksto. Kuo daugiau reikalingų kompetencijų turima Lietuvoje, tuo mažesnė priklausomybė nuo išorės pagalbos ir tuo greičiau galima gauti informaciją, reikalingą sprendimams priimti.

Todėl šiandien vykdomi projektai ir mokymai yra investicija ne tik į laboratorijos technologinę pažangą. Tai investicija į visos šalies atsparumą ir gebėjimą tinkamai reaguoti į netikėtas biologines bei chemines grėsmes. Didžioji dalis laboratorijos darbo visuomenei dažnai lieka nematoma, tačiau krizės akivaizdoje jos gebėjimas greitai, saugiai ir patikimai atsakyti į klausimą „su kuo susidūrėme?“ gali tapti vienu svarbiausių visos atsako sistemos elementų.

Informacija iš: