vaistai.lt

Sutrikusi apatinių galūnių kraujotaka yra dažna vyresnio amžiaus žmonių sveikatos problema ir viena labiausiai paplitusių diabeto komplikacijų, dar kitaip vadinama diabetinės pėdos sindromu.

Įvairių medicininės literatūros šaltinių duomenimis, tai – viena iš pagrindinių hospitalizavimo ir net iki 30 procentų invalidizuojančių amputacijų priežastis. Siekdami sumažinti tokių itin traumuojančių pasekmių tikimybę, Lietuvos mokslininkai sukūrė ultragarsinės pėdų stimuliacijos prietaisą, galintį neinvaziniu būdu ženkliai pagerinti apatinių galūnių kraujotaką.

Idėja sukurti tokį prietaisą kilo bendradarbiaujant Kauno technologijos universiteto (KTU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkams, kuris tęsiasi ir sėkmingai vystomas jau ne vienerius metus.

Jų teigimu, šiuo metu pagrindinis dėmesys yra skiriamas magistralinių kraujagyslių problemų sprendimams minintervenciniais bei farmakologiniais metodais tobulinti. Tačiau trūksta klinikinių sprendimų mikrocirkuliacijos, būtent ir atsakingos už kokybišką pėdos audinių perfuziją, diagnostikai ir korekcijai, veiksmingų ir neinvazinių metodų paieškai bei praktinio jų pritaikymo galimybių tobulinimui.

Pasaulinės diabeto paplitimo tendencijos

Net apie 40 proc. pacientų, kuriems didžiosiose kraujagyslėse nenustatomi rentgenologiškai reikšmingi pokyčiai, gydomi tik standartiniais medikamentais, o neretai ir visiškai negydomi, nesigilinama į galimus tokius nusiskundimus lemiančius veiksnius, paprasčiausiai priskiriant juos psichosomatinių simptomų kategorijai. Tokiu būdu problema didėja ir dažnai pasekmės tampa sunkiai ištaisomos arba negrįžtamos.

„Todėl atkreipdami dėmesį į vis dažniau diagnozuojamų mikrocirkuliacijos sutrikimų pasekmes, norėjome rasti šios problemos sprendimo būdus, konkrečiai padedant cukriniu diabetu sergantiems pacientams“, – komentuoja vienas iš šio išradimo autorių, KTU habil. dr. Algimantas Bubulis.

Įvairiose Europos šalyse diabetu serga nuo 3 iki 7,2 proc. gyventojų ir ši tendencija palaipsniui didėja. Lietuvoje šia liga serga apie 100 tūkst. žmonių ir, manoma, kad per artimiausius 10 metų šis skaičius padvigubės.

Išradimo medicininiams tyrimams vadovavęs LSMU profesorius Vincentas Veikutis sako, kad diabetas šiuo metu gana sėkmingai koreguojamas, tačiau jo sukeliamos komplikacijos, viena iš kurių – diabetinės pėdos sindromas, ir toliau išlieka gana sunkiai sprendžiama klinikine problema. Paprastai dėl sutrikusios audinių kraujotakos ir progresuojančios neuropatijos pėdos audiniai tampa nejautrūs ir nebereaguoja į traumuojančius faktorius, todėl vystosi išopėjimas, žaizdų infekcija, progresuojanti audinių nekrozė, neretai pasibaigianti ir amputacija.

Kadangi šios patologijos gydymo vaistais galimybės yra ribotos ir turinčios savas komplikacijas, vis svarbesni tampa alternatyvūs, ypač neinvaziniai gydymo metodai, įskaitant ultragarso energijos naudojimą.

„Ultragarsas kaip vienas iš neinvazinių metodų pastaraisiais metais labai plačiai naudojamas praktiškai visose medicinos srityse“, – aiškina A. Bubulis.

Pasak mokslininko, tai lemia platus pritaikymo medicinos praktikoje spektras. Juo galima paveikti pačius įvairiausius kūno audinius ir struktūras: kaulus, odą, raumenis ir biologinius skysčius, įskaitant kraują. Veikiant ultragarsu galima sumažinti skausmą, spazmus, uždegimą, raumenų tonusą ir stimuliuoti kraujotaką.

„Ultragarsas retrogradiniu neurogeniniu keliu taip pat gali suaktyvinti centrinę kraujotaką pagrindinėse organizmo kraujagyslėse, esančiose arčiau širdies ir plaučių, o tai dar labiau išplečia jo terapinio panaudojimo galimybes“, – priduria KTU Mechatronikos instituto mokslininkas A. Bubulis.

Ultragarsas veikia ne tik audinius, bet ir nervų sistemą

Mokslininkų sukurtame įrenginyje naudojami specialūs pjezoelektriniai elementai, kurie, reaguodami į elektrinį signalą, kuria plataus spektro akustines ultragarso bangas. Tada, parinkus tinkamus parametrus, ultragarsas perduodamas į pėdos audinius ir gali stimuliuoti kraujotaką visoje kojoje.

„Vibracijos, kurias sukelia elementais tekanti elektros srovė, kuria akustines bangas. Šios bangos per odą patenka į gilesnius audinius, kur sukelia virpesius ir padidina kraujagyslių sienelių tonusą. Tai padeda pagerinti ne tik paviršinių audinių kraujotaką, bet ir moduliuoti kraują formuojančių elementų: eritrocitų, leukocitų ir trombocitų veiklą. Taip galima reguliuoti trombogenezę, imuninį atsaką ir uždegiminius procesus, kurie yra svarbūs normaliai kraujagyslių ir bendrai audinių funkcijai“, – aiškina KTU ekspertas.

Be to, ultragarso bangos gali veikti ir nervines struktūras, kadangi visos kraujagyslės turi inervaciją, todėl ultragarso poveikis gali suaktyvinti kraujagyslių tonusą dideliame audinių plote.

„Diabetinė neuropatija arba nervų disfunkcija, dažniausiai atsirandanti dėl nervo išemijos, taip pat gali būti iš esmės koreguojama naudojant tam tikrų parametrų ultragarsą“, – pabrėžia profesorius V. Veikutis.
Ultragarso terapinis poveikis žmogui priklauso nuo fizikinių parametrų: bangų dažnio, galios ir intensyvumo. Šiuo atveju sukurtame įrenginyje naudojamas žemo dažnio ultragarsas, kuris leidžia lengvai valdyti įrenginį. Jo veikimas yra nekontaktinis ir neterminis, todėl sumažina ir praktiškai eliminuoja galimus nepageidaujamus reiškinius.

Išradimui suteiktas Lietuvos ir Europos patentas, o, pasak A. Bubulio, sukūrus komercinį prototipą, jis gali būti plačiai naudojamas medicinos praktikoje: reabilitacijos ligoninėse ir skyriuose, profilaktiniuose kabinetuose, slaugos ligoninėse. Jis yra pakankamai mobilus, saugus ir gali koreguoti ne tik diabetinės, bet ir įvairios kitos kilmės apatinių galūnių kraujotakos sutrikimus.

„Atlikus atitinkamus programinės įrangos pakeitimus, tai gali būti individualiai naudojamas prevencinis sveikatos priežiūros prietaisas pacientams, sergantiems diabetu ir kitais periferinės kraujotakos sutrikimais. Jis taip pat galėtų būti naudingas vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems įvairaus spektro lėtinių kraujagyslių funkcijos sutrikimų“, – teigia KTU mokslininkas.

Tinkamai parinktų parametrų ultragarsas taip pat galėtų lengviau fokusuotai integruoti ir chemoterapinius vaistus į norimą vietą, taip išvengiant bendro toksinio poveikio. „Tai gali būti perspektyvus technologinis proveržis medicinoje“, – tvirtina prof. V. Veikutis.