Maisto papildų notifikavimas: ką būtina padaryti prieš pradedant prekybą

Maisto papildas gali būti pagamintas, supakuotas ir paruoštas parduoti, tačiau vien to nepakanka, kad jis teisėtai pasiektų Lietuvos vartotoją. Prieš pradedant prekybą būtina įvertinti produkto sudėtį, parengti tinkamą ženklinimą, sutvarkyti maisto tvarkymo subjekto statusą ir pateikti nustatytus dokumentus Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Šiuos veiksmus verta planuoti dar iki užsakant didelį pakuočių kiekį ar pradedant reklamos kampaniją, nes nustatyti trūkumai gali pareikalauti keisti etiketę, rinkodaros teiginius ar net patį gaminį.

Pirmiausia reikia įvertinti, ar produktas apskritai tinkamas rinkai

Notifikavimas nėra vien formalus pranešimo išsiuntimas. Atsakinga institucija vertina, ar pateikta informacija leidžia produktą įtraukti į notifikuotų maisto papildų sąrašą. Tam svarbi sudėtis, naudojamos medžiagos, jų kiekiai ir produkto paskirtis. Papildas negali būti pristatomas kaip vaistas, o jo ženklinime ir reklamoje negalima žadėti gydyti ar užkirsti kelią ligoms.

Ypač atidžiai reikėtų vertinti iš trečiųjų šalių importuojamus produktus. Medžiaga, teisėtai naudojama vienoje valstybėje, nebūtinai be papildomų sąlygų leidžiama Europos Sąjungoje. Klausimų gali kilti dėl naujo maisto statuso, augalinių sudedamųjų dalių, vitaminų ar mineralų formų ir didžiausių kiekių. Todėl sudėties patikrą saugiau atlikti prieš sudarant galutinę sutartį su gamintoju.

Prekiautojas turi turėti tinkamą statusą

Prieš notifikuojant produktą reikia pasirūpinti, kad veiklą vykdantis asmuo ar įmonė būtų registruoti arba patvirtinti kaip maisto tvarkymo subjektas. Ši pareiga aktuali tiek fizinei prekybai, tiek elektroninei parduotuvei. Vien registruotos įmonės ar individualios veiklos nepakanka, jeigu neįvykdyti maisto tvarkymo veiklai taikomi reikalavimai.

VMVT nurodo, kad apie Lietuvos rinkai tiekiamus papildus turi pranešti už jų pateikimą rinkai atsakingas maisto tvarkymo subjektas. Notifikuojami Lietuvoje pagaminti, iš Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės įvežami ir iš trečiųjų šalių importuojami produktai. Prekybą galima pradėti tik produktą įtraukus į oficialų maisto papildų sąrašą.

Etiketė turi būti parengta ne tik taisyklinga lietuvių kalba

Etiketės vertimas žodis į žodį ne visada užtikrina atitiktį. Joje turi būti pateikta privaloma informacija, aiškiai nurodytos sudedamosios dalys, rekomenduojama paros dozė, įspėjimai ir veikliųjų medžiagų kiekiai. Be to, naudojami mitybiniai ir sveikatingumo teiginiai turi būti leidžiami ir vartojami nustatytomis sąlygomis.

Dažna rizika – užsienio gamintojo pateiktus reklaminius teiginius perkelti į lietuvišką pakuotę jų nepatikrinus. Tokios frazės kaip pažadas gydyti, atkurti organo veiklą ar apsaugoti nuo konkrečios ligos maisto papildui gali būti netinkamos. Todėl ženklinimą ir reklamą verta vertinti kaip susijusias, bet atskirai tikrinamas sritis.

Dokumentų apimtis priklauso nuo produkto kilmės

Kai produktas gaminamas Lietuvoje arba įvežamas iš Europos Sąjungos, paprastai pateikiama nustatyta pranešimo forma, etiketės pavyzdys, maisto tvarkymo subjekto duomenys ir rinkliavos sumokėjimą patvirtinantis dokumentas. Importuojant iš trečiosios šalies, dokumentų rinkinys platesnis. Gali reikėti laboratorinio tyrimo protokolo, gamintojo patvirtinimo apie sudėtį ir produkto atitiktį, taip pat kilmės šalies kompetentingos institucijos dokumento apie teisėtai veikiantį gamintoją.

Būtent šiame etape maisto papildų notifikavimas dažniausiai užtrunka ne dėl pačios paraiškos, o dėl neišsamių arba tarpusavyje nesutampančių duomenų. Etiketėje deklaruojami kiekiai turi atitikti gamintojo ir laboratorijos dokumentus, o produktų pavadinimai visuose failuose turi būti vienodi. Trūkstant informacijos, institucija prašo ją papildyti, todėl suplanuota prekybos pradžia gali nusikelti.

Reikia numatyti rinkliavą ir vertinimo laiką

Už kiekvieno maisto papildo notifikavimą mokama atskira valstybės rinkliava. Šiuo metu Lietuvoje pagamintam arba iš Europos Sąjungos, Islandijos, Lichtenšteino, Norvegijos ar Šveicarijos įvežamam produktui taikoma 98 eurų rinkliava, o iš kitų trečiųjų valstybių importuojamam produktui – 156 eurų rinkliava. VMVT dokumentus pradeda nagrinėti gavusi mokėjimą patvirtinančią informaciją.

Kai pateikiami visi Lietuvoje pagaminto ar iš Europos Sąjungos įvežamo produkto dokumentai, sprendimas įprastai priimamas per penkias darbo dienas. Didesniems, daugiau kaip dvidešimties produktų rinkiniams numatytas ilgesnis terminas. Importuojamų iš trečiųjų šalių papildų vertinimas gali užtrukti dėl platesnės dokumentacijos ir papildomų klausimų.

Vienoje šalyje atlikta procedūra negalioja automatiškai visur

Verslui plečiantis į Latviją, Estiją ar kitą Europos Sąjungos rinką, reikia atskirai įvertinti konkrečios valstybės taisykles. Vienoje šalyje notifikuotas produktas nėra savaime laikomas tinkamai notifikuotu kitoje. Skirtis gali institucijos, dokumentų pateikimo būdas, nacionalinės sudėties nuostatos, kalbos ir rinkliavų reikalavimai.

„Intra Vires“ paslaugų modelis apima produkto tinkamumo tikslinėms rinkoms vertinimą, ženklinimo ir lydinčių dokumentų rengimą, pranešimų pateikimą bei atstovavimą bendraujant su kompetentingomis institucijomis. Toks nuoseklus pasirengimas ypač svarbus planuojant vienu metu prekiauti keliose valstybėse.

Notifikavimą geriausia laikyti ne paskutine administracine kliūtimi, o produkto pateikimo rinkai plano dalimi. Anksti patikrinta sudėtis, tinkamai parengta etiketė ir iš gamintojo surinkti dokumentai padeda išvengti pakuočių perdarymo, atidėtos prekybos ir nepagrįstų reklamos pažadų. Tik įtraukus produktą į oficialų sąrašą galima saugiai pereiti nuo pasirengimo prie teisėtos prekybos.