Mėlynųjų erdvių poveikis visuomenės sveikatai

Natūrali aplinka ir žaliosios bei mėlynosios erdvės turi tiesioginę ir netiesioginę įtaką visuomenės sveikatai ir gerovei. Jos gali sušvelninti klimato kaitos poveikį, suteikti galimybę žmonėms atsipalaiduoti ir kuriam laikui pamiršti kasdienį stresą. Mėlynosios erdvės – tai natūralūs vandens telkiniai, tokie kaip vandenynai, upės, ežerai ir netgi miesto vandens objektai – fontanai ir tvenkiniai. Konkretus jų poveikis sveikatai gali skirtis priklausomai nuo individualių veiksnių ir aplinkybių. Nors mėlynosios erdvės teikia potencialios naudos, jomis reikia mėgautis atsakingai, atsižvelgiant į saugos priemones, aplinkos tausojimą ir vietinius reglamentus bei gaires. Miestų ypatumai, jų užstatymas, gamtinė aplinka bei įvairios miestų apylinkių ypatybės gali turėti įtakos žmonių psichinei sveikatai.

Miestų mėlynųjų erdvių gebėjimas sušvelninti miestų šilumos salas yra susijęs su teigiamu poveikiu žmonių sveikatai. Didėjant vidutinei pasaulinei temperatūrai, miesto aplinka yra ypač pažeidžiama, nes sukuria ir sulaiko šilumą labiau, nei tai vyksta natūralioje aplinkoje. Mėlynosios erdvės, ypač miestuose, svarbios dėl temperatūros reguliavimo procesų, nes jos šilumą sugeria dieną, kai oro temperatūra viršija vandens temperatūrą, ir išskiria naktį, kai vandens temperatūra viršija oro temperatūrą. Kadangi klimato kaita turi įtakos žmonių psichinei ir fizinei sveikatai, mėlynosios erdvės, efektyviai sumažindamos šilumos įtampą, vaidina svarbų vaidmenį mažinant šilumos stresą ir kuriant teigiamą poveikį žmonių psichinei sveikatai.

Mėlynosios erdvės daro teigiamą poveikį šalia vandens telkinių esančių žmonių psichinei ir fizinei sveikatai – netoli pakrančių zonų gyvenantys žmonės yra mažiau sėslūs, labiau linkę užsiimti sveikatai tinkama vidutine ir energinga fizine veikla. Tačiau norint paskatinti didesnį žmonių fizinį aktyvumą vien artimo atstumo iki vandens telkinių nepakanka – telkiniai turi būti prieinami žmonėms. Poilsis ir sportas lauke sustiprina vienas kito naudą, sumažina depresijos riziką ir prisideda prie širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto ir kitų ligų prevencijos. Gyvenimas šalia mėlynųjų erdvių gali pagerinti gyvenimo kokybę žmonėms, sergantiems kvėpavimo takų ligomis, pvz., astma, lėtine obstrukcine plaučių liga.        

Su vandeniu susijusi veikla, pvz., banglenčių sportas, gali padėti susidoroti su psichinės sveikatos problemomis, ugdyti pasitikėjimą savimi bei pasitikėjimo savimi įgūdžius. Mėlynųjų erdvių poveikis yra susijęs su padidėjusiu laimės pojūčiu, prie vandens telkinių gyvenantys žmonės yra laimingesni, geresnės nuotaikos. Mėlynosios erdvės padeda atitraukti mintis nuo kasdienių gyvenimo rūpesčių, atsipalaiduoti. Žmonėms, leidžiantiems laiką mėlynosiose erdvėse, sumažėja streso, nerimo, nutukimo, širdies ir kraujagyslių ligų bei ankstyvos mirties rizika. Stresui sumažinti pakanka netgi vandens garsų – jie leidžia mūsų protui atsipalaiduoti, pailsėti. Su mėlynosiomis erdvėmis susijęs teigiamas poveikis nuotaikai atitinkamai mažėja didėjant atstumui tarp gyvenamosios vietos ir vandens.

Deja, vandens aplinka gali  kelti ir daugybę pavojų žmonių sveikatai ir gerovei. Tai skendimai, per vandenį plintančios ligos, audros ir potvyniai, kurie kyla daugelyje pasaulio vietų dėl klimato kaitos bei jūros lygio kilimo ir apsunkina geriamojo vandens tiekimą, užteršia sanitarijos įrenginius; žmonių ar gyvūnų ekskrementais užteršti rekreaciniai maudyklų vandenys, dėl kurių kyla virškinamojo trakto infekcijų; cheminė tarša iš žemės ūkio ir pramonės, pavojingas melsvadumblių žydėjimas, grėsmė dėl vandens taršos mikroplastikais.  Nemažai upių ar ežerų pakrantėse gyvenančių žmonių negali naudotis mėlynųjų erdvių teikiamais privalumais dėl vandens taršos.

Vanduo yra esminis žmogaus gyvybės elementas,  vandens telkinių pakrantės ir vandenys daro teigiamą poveikį sveikatai ir gerovei, todėl  nenuostabu, kad dauguma miestų ir miestelių, įsikūrusių jūrų pakrantėse arba šalia vidaus vandens telkinių, siekia išnaudoti jų teikiamą naudą žmonių gerovei. Visiems prieinamos mėlynosios erdvės ir lauko aplinka – natūrali arba dirbtinė – yra svarbios mūsų psichinei sveikatai ir gerovei, todėl turime jomis rūpintis visi, nes tai:

Psichologinė gerovė. Laiko leidimas šalia mėlynųjų erdvių mažina stresą, nerimą ir depresiją. Vanduo, bangų ar tekančio vandens garsai veikia raminamai, gali padėti atsipalaiduoti ir pagerinti nuotaiką.

Fizinis aktyvumas. Mėlynosiose erdvėse galima užsiimti fizine veikla – plaukimu, plaukimu baidarėmis, bėgiojimu pakrante. Užsiėmimas fizine veikla gerina fizinį pasirengimą, širdies ir kraujagyslių sveikatą ir bendrą savijautą.

Geresnė psichinė sveikata. Buvimas mėlynosiose erdvėse arba šalia jų siejamas su pagerėjusiomis pažinimo funkcijomis, padidėjusiu kūrybiškumu, dėmesingumu, atitrūkimu nuo kasdienės rutinos.

Socialinė sąveika. Mėlynosios erdvės tarnauja kaip žmonių susibūrimo vietos, suteikiančios socializacijos ir bendruomenės įsitraukimo galimybių. Parkai, paplūdimiai ir pakrančių zonos dažnai tampa populiariomis žmonių susitikimų vietomis,   sutvirtinančiomis socialinius ryšius.

Oro kokybė. Vandens telkiniai, veikdami kaip natūralūs filtrai ir išskirdami į orą drėgmę, turi teigiamos įtakos oro kokybei, todėl gali padėti sumažinti oro taršą ir sukurti švaresnę bei sveikesnę aplinką aplinkiniams gyventojams.

Vitamino D šaltinis. Leidžiant laiką lauke šalia mėlynųjų erdvių, ypač saulės šviesoje, organizme gali susidaryti vitamino D, kuris yra būtinas sveikiems kaulams, imuninei sistemai palaikyti ir nuotaikai reguliuoti.

Informacija iš:

Image: FreeDigitalPhotos.net