Oro tarša mažina mūsų intelektą ir atlyginimą?

Didžiausias oro užterštumas būna miestuose, kur didžiausi transporto srautai. Ten, kur vyksta pagrindinis gyvenimas, vykdomi šalies valdymo sprendimai, veikia pramonės įmonės, mokosi vaikai ir studentai. Galbūt didmiesčiai nėra pačios tinkamiausios vietos mokslams? Galbūt naujų mokslo įstaigų statymo planuose turėtų būti atsižvelgta į tai, kad, pavyzdžiui, miesto pakraščiuose oras yra švaresnis? Juk, anot naujausių tyrimų, didėjanti planetos oro tarša mažina mūsų intelekto koeficientą.
 
Oras svarbus ne tik kvėpavimui. Taip, be deguonies neišgyventų nė vienas gyvas organizmas Žemėje. Net jei deguonies yra pakankamai, tačiau oras yra labai užterštas, visa, kas gyva silpsta ir galiausiai žūsta. Ko gero, neverta stebėtis, kad didėjant miestų taršai palaipsniui mažėja mūsų ir mūsų palikuonių intelekto koeficientas ir galimybės dirbti, ir uždirbti daugiau negu vidutinis arba minimalus atlyginimas.
 
JAV Kolumbijos universiteto Mailmano visuomenės sveikatos mokyklos tyrėjų nuomone, geresnė oro kokybė padidintų žmonių intelektą ir pajamas. Prieš tai ta pati mokslininkų komanda buvo atlikusi kitą tyrimą, kuriuo įrodė, kad yra ryšys tarp oro kokybės ir mažų vaikų intelekto. Tikriausiai daugelis miesto vaikų vasarą išvykdavo į kaimą pas močiutę. Ne visiems vaikystėje tokios atostogos buvo svajonių, tačiau galbūt dabar galite jaustis dėkingi tėvams, kad išveždavo ten, kur švaresnis oras ir jūsų intelektiniai gebėjimai, jums patiems to nežinant, galėjo vystytis. Amerikiečiai to netyrė, tačiau jie nustatė, kad vaikų, kurių mamos nerūkė, tačiau nėštumo metu buvo veikiamos didesnės oro taršos, intelekto koeficientas buvo tris kartus žemesnis nei tų vaikų, kurie gimė panašiomis sąlygomis, tačiau oro tarša ir daugiaciklių aromatinių angliavandenilių (DAA) kiekis atmosferoje buvo mažesnis.
 
2014 metų gegužę atlikto tyrimo tikslas buvo nustatyti, kaip oro valymas viename iš didžiųjų pasaulio miestų, konkrečiai DAA kiekio sumažinimas, gali paveikti vaikų intelektualinių gebėjimų formavimąsi. Išanalizavę 64000 vaikų, gimusių Niujorke, duomenis, tyrėjai priėjo išvadą, kad DAA kiekio ore sumažinimas 25 procentais, galėtų pagerinti vaikų intelekto koeficientą, mokymosi rezultatus ir ateityje gaunamas pajamas. Apskaičiuota, kad toks oro taršos sumažinimas padidintų viso gyvenimo pajamas maždaug 215 milijonų dolerių (apie 545 mln. litų). Gali būti, kad valstybė praturtėtų dar labiau, nes sumažėjus DAA lygiui, taip pat sumažėtų ir pacientų sergančių sunkiomis, lėtinėmis ligomis (neurologinėmis, kvėpavimo takų, vėžiu ir pan.).
 
Labai dažnai pasigirsta kalbų, kad ateityje bus tik blogiau: atsiras daugiau ligų, kris ekonomika, kils daugiau gamtos katastrofų ir karų, galbūt net gresia žmonijos susinaikinimas ir Žemės, kaip planetos, išnykimas. Todėl žinios, kad ateityje bus sumažinta oro tarša ir mūsų palikuonys galbūt bus protingesni ir turtingesni, suteikia vilties ir optimizmo. Juk mums visai ne tas pats, kad po mūsų – nors ir tvanas!

Informacija iš:

Image: FreeDigitalPhotos.net