vaistai.lt

Atšalus orams vis dažniau susiduriame su padidėjusiais transporto srautais ir namų ūkių šildymu kuru. Kurdami komfortą dažnai užmirštame, kad šaltuoju sezonu dėl žmonių veiklos padidėja ir į aplinką išmetamų kenksmingų dalelių kiekis. Aplinkos apsaugos agentūros 2022 m. oro kokybės tyrimų Vilniaus aglomeracijoje apžvalgos duomenimis, kaip ir kiekvienais metais buvo stebima padidėjusi oro tarša šaltuoju metu laiku (spalio–kovo mėnesiais). Šiai taršai daugiausia įtakos turi šiluminės energijos gamyba ir transportas. Į orą patenkančios medžiagos ne tik prisideda prie prastesnės gyvenimo kokybės, bet ir pagal Pasaulio sveikatos organizacijos atliktus skaičiavimus sukelia 7 milijonus priešlaikinių mirčių kasmet.

Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuras „Vilnius sveikiau“ nuolat stebi taršos rodiklius ir siekia pateikti informaciją gyventojams apie Vilniaus mieste nustatomas kenksmingas daleles, jų kilmę, poveikį sveikatai, teikia rekomendacijas, kaip elgtis oro taršos atveju.

Kenksmingos dalelės Vilniaus mieste

Kietosios dalelės. Dažniausias žinomas oro taršos rodiklis yra kietosios dalelės. Šio dalelės skirstomos į stambias KD10 ir smulkias KD2,5. Jos yra aerozolio pavidalo, ir tai reiškia, kad ore esantys smulkūs vandens lašeliai yra prisikabinę įvairių degimo produkto dalelių. Kietosios dalelės yra degimo metu susidarantis produktas ir tokia žmogaus veikla kaip iškastinio kuro deginimas vidaus varikliuose, tokiu netinkamu kuru kaip kartonas, plastikas ir apdirbta, lakuota ar dažyta mediena kūrenami namų ūkiai bei įvairūs pramonės procesai sukuria milžiniškus kietųjų dalelių kiekius. Stambesnės dalelės KD10 sukelia kvėpavimo takų spazmus, kosulį ir pablogina esamų lėtinių kvėpavimo takų būklę (astma ir obstrukcinė plaučių liga). KD2,5 dalelės dėl savo mažo dydžio patenka į gilesnius audinius, todėl gali sukelti širdies ir plaučių ligas, ūminį arba lėtinį bronchitą, taip pat, patekusios į kraują, pasiekia įvairių organų sistemas.

Anglies monoksidas. Anglies monoksidas susidaro ne visiškai sudegus medžiagoms, kurios turi anglies, t. y. deginant įvairias organinės kilmės medžiagas. Apsinuodijimas anglies monoksidu pavojingas tuo, kad dažnai lengvo apsinuodijimo metu atsiradę sutrikimai (galvos skausmas, svaigimas, pykinimas) gali būti sumaišyti su kitais negalavimais, dėl to apsinuodijimas gali būti ir nenustatytas. Sunkiai apsinuodijęs žmogus netenka sąmonės. Vis dėl to sunkiai apsinuodyti labiausiai tikėtina uždaroje aplinkoje, todėl atviroje vietoje dažniausiai apsinuodijama lengvai.

Azoto dioksidas. Ši medžiaga yra pramoninės veiklos rezultatas. Ilgas buvimas azoto dioksidu užterštoje aplinkoje gali pasunkinti plaučių veiklą. Taip pat ši medžiaga, per kvėpavimo takus patekusi į organizmą ir skildama, padidina oksidacinį stresą, dėl to susiaurėja bronchai, atsiranda kvėpavimo takų uždegimas ir bendras imuninės sistemos nusilpimas.

Sieros dioksidas. Ši medžiaga į aplinką gali patekti ir natūraliu būdu, pavyzdžiui, išsiveržus ugnikalniui, tačiau didesnį susirūpinimą kelia medžiagos patekimas į aplinką dėl žmogaus veiklos. Deginant kurą, kuriame apstu tokių sieros junginių kaip anglis ir nafta, sieros dioksidas patenka į orą. Įkvėpus šios medžiagos gali atsirasti sloga, kosulys, užkimimas. Įkvėpus didelį sieros dioksido kiekį prasideda dusimas, kalbos ir rijimo sutrikimai, gali ištikti staigi plaučių dehidratacija. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad sieros dioksidas, veikdamas kartu su minėtu azoto dioksidu, gali sudaryti ir rūgštųjį lietų.

Ozonas. Nors ozonas į aplinką gali patekti ir natūraliai iš žemės atmosferos, kai saulės ultravioletiniai spinduliai veikia azoto junginius ore, tačiau jo lygis retai tampa pavojingas žmogaus sveikatai. Didesnę žalą daro ozono padidėjimas dėl pramoninės veiklos. Kaip ir minėtos medžiagos, ozonas į aplinką patenka vykstant dėl fosilinio kuro (anglies ir naftos) deginimo. Kvėpavimas oru, kuriame yra padidėjęs ozono kiekis, yra pavojingas plaučiams ir dirgina kvėpavimo sistemą. Dėl šių priežasčių gali vystytis astma, bronchitas, sunkesniais atvejais gali ištikti net ir širdies smūgis. Ilgas kvėpavimas oru, kuriame yra ozono, padidina riziką mirti nuo kvėpavimo sistemos ligų.

Kaip elgtis oro taršos atveju?

„Vilnius sveikiau“ Visuomenės sveikatos stebėsenos ir strateginio planavimo skyriaus specialistas Matas Budriūnas teikia rekomendacijas gyventojams oro taršos atveju:

• gyventojai, ypač vyresnio amžiaus žmonės, vaikai, nėščiosios ir turintieji alerginių susirgimų, sergantieji lėtinėmis kvėpavimo ir kraujotakos sistemos ligomis, turėtų kuo trumpiau būti lauke, vengti vaikščioti arti intensyvaus eismo gatvių, sankryžų;

• rekomenduojama vengti aktyvios fizinės veiklos (sporto, darbo) lauke, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, vaikams, nėščiosioms ir turintiesiems alerginių susirgimų, sergantiesiems lėtinėmis kvėpavimo ir kraujotakos sistemos ligomis;

• būtina saugoti kvėpavimo takus dėvint asmens apsaugos priemones – FFP2 arba FFP3 respiratorius (su vožtuvais ar be jų). Pagal Kinijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų darbo saugos ir sveikatos standartus tinka ir N95 bei N99 tipo respiratoriai;

• reikia sandariai uždaryti langus; esant galimybei rekomenduojama vėdinti patalpas oro kondicionieriumi su filtrais, o jei tokios galimybės nėra, reikia vėdinti ryte arba vakare, kai sumažėja transporto srautas;

• važiuojant automobiliu rekomenduojama sandariai uždaryti langus;

• namuose reikia drėgnu būdu nuvalyti paviršius, ant kurių kaupiasi dulkės (grindų danga, palangės, užuolaidos, kiliminė danga, televizoriai, kompiuteriai ir jų monitoriai);

• blogai pasijutus būtina kreiptis į gydytoją.

Biuras „Vilnius sveikiau“ siekia užtikrinti gyventojų sveikatą, todėl bendradarbiaudamas su Aplinkos apsaugos agentūra atlieka oro kokybės stebėseną ir, nustačius padidėjusią oro taršą, dalijasi informacija su Vilniaus gyventojais savo tinklalapyje www.vilniussveikiau.lt ir „Vilnius sveikiau“ socialinių tinklų paskyrose. Kadangi oro tarša ypač pavojinga vaikams, padidėjus oro užterštumui biuras tiesiogiai informuoja apie tai ir ugdymo įstaigas.