vaistai.lt

Šiemet Pasaulinės aplinkos apsaugos dienos, minėtos birželio 5 d. tema „Kovok už laukinės gamtos išsaugojimą“ ragino atkreipti dėmesį į nykstančias rūšis ir imtis priemonių, siekiant išsaugoti juos ateities kartoms. Taip pat aplinka yra susijusi su žmogaus gyvenimo kokybe ir sveikata, todėl siekdamas atkreipti visuomenės dėmesį į aplinkosaugos problemas Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (toliau − SMLPC) kartu su visuomenės sveikatos biurais organizavo dviejų dalių seminarą, skirtą Pasaulinei aplinkos apsaugos dienai paminėti.

SMLPC direktoriaus pavaduotojas Abertas Barzda: „1972 m. gruodžio 15 d. Jungtinių tautų organizacijos Generalinė asamblėja birželio 5-ąją paskelbė Pasaulinė aplinkos apsaugos dieną, skirtą paskatinti aplinkos apsaugą visame pasaulyje. Ši diena šventei minėti pasirinkta todėl, kad 1972 m. birželio 5 d. Stokholme įvyko pirmoji JTO konferencija, skirta aplinkos apsaugos problemoms aptarti, o vėliau sukurta JTO aplinkos apsaugos programa. Mes turime atkreipti dėmesį į herbicidų bei kitų cheminių medžiagų vartojimą žemės ūkyje, į modifikuotų produktų vartojimą, į šachtinių vandenų išsaugojimą, į klimato kaitos poveikį žmogaus sveikatai. Taip pat turime kalbėti ir apie ozono sluoksnio išsaugojimą. Dar daug aplinkos apsaugos problemų yra, kurias mes turime ne tik apžvelgti, bet ir išdiskutuoti kaip prisidėti prie šių problemų sprendimo. Šiemet minima Pasaulinės aplinkos apsaugos diena, kuria norima atkreipti dėmesį į nelegalią prekybą laukinės gamtos produktais. Šių metų Pasaulinės aplinkos apsaugos dienos paminėjimą koordinuoja Angola. Šalys kontroliuodamos, kaip laikomasi aplinkosaugos įstatymų, pasiekė įspūdingų rezultatų. Norint pasiekti esminių pokyčių mums visiems reikia pasistengti.“

Kaip mums tai pasiekti?

Kaip įmanoma daugiau žmonių turi suvokti, kokią žalą aplinkai, pragyvenimo ištekliams, bendruomenių saugumui sukelia neteisėta veikla. Aukštesnis žmonių informuotumo lygis bei iniciatyvos leidžia vyriausybinėms ir tarptautinėms organizacijoms inicijuoti griežtesnius įstatymus bei stebėti jų vykdymą, taip pat bausti tuos, kurie juos pažeidžia. Visuomenės sveikatos biurų vadovai ir specialistai, visuomenės sveikatos priežiūros specialistai, savivaldybių gydytojai į dviejų dalių seminarą susirinko aptarti žmogaus sveikatai palankios aplinkos kūrimo Lietuvoje galimybes.

Kaišiadorių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Vidita Jonaitė su renginio dalyviais pasidalijo Kaišiadorių rajono sveikatai palankios aplinkos kūrimo patirtimi. Ji atkreipė visų susirinkusių dėmesį į tai, kad kiekviena savivaldybė, jeigu neturi įteisintų maudyklų, gali jas pati nusistatyti ar tvarkyti rekreacines poilsio zonas prie vandens, savo iniciatyva tirti jų vandens kokybę, tirti vaikų žaidimų aikštelių smėlį, valdyti miesto triukšmą. Tokie tyrimai ir stebėjimai atliekami vykdant ligų prevenciją, kuriant gamtines ar kultūrines sąlygas žmonių visaverčiam fiziniam bei dvasiniam poilsiui.

Cheminių medžiagų poveikis žmogaus sveikatai

Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė Giedrė Macaitienė renginio metu apžvelgė endokrininę sistemą ardančias medžiagas, kurios veikia vyrų ir moterų vaisingumą, įtakoja žmogaus tikimybę susirgti diabetu, įvairiomis vėžio formomis, daro įtaką žmogaus nutukimui. Visuomenės sveikatos specialistė rekomenduoja nesirgti pirkimo manija ir prieš įsigyjant bet kokį daiktą pagalvoti, ar tikrai jo reikia. Taip pat Giedrė Macaitienė sako, kad renkantis gaminius būtina pasidomėti jų sudėtimi, rinktis patikimus ekoženklus (Šiaurės šalių gulbę, Oeko-Tex, Mėlynąjį angelą, ES gėlę), pirmenybę teikti gaminiams, kurių gamintojai nurodo, kad sudėtyje nėra PVC, ftalatų, parabenų ar bisfenolio A (BPA), vengti gaminių iš PVC, rinktis maistą, supakuotą į stiklinę ar nerūdijančio plieno tarą, o kadangi pavojingos medžiagos linkusios kauptis dulkėse- reguliariai − vėdinti ir valyti patalpas.

Maudyklų ir rekreacinių zonų poveikis žmogaus sveikatai

Lietuva yra itin vandeningas kraštas, ežerų, upių turime daugiau nei 3000, Lietuvai priklauso 90 kilometrų Baltijos pakrantės ruožas, o vandens kokybė stebima tik 114 maudyklų bei 148 rekreacijai skirtose paviršinių vandens telkinių zonose. Kiekvienais metais Lietuvos savivaldybės, atsižvelgusios į visuomenės teikiamus siūlymus, prieš maudymosi sezoną iki kiekvienų metų kovo 24 d. sudaro stebimų maudyklų vandens kokybės tyrimų kalendorinį grafiką.

SMLPC Aplinkos sveikatos skyriaus vedėjo pavaduotoja Gražvydė Norkienė savo pranešime pažymėjo, kad 2015 metais buvo iš 19 priekrantės ir 96 paviršinių gėlų vandenų maudyklų buvo paimta 890 vandens mėginių. Kaip rodo tyrimai 2015 m. 85,7 proc. maudyklų ir rekreacinių zonų vanduo buvo puikios kokybės, 8,0 proc. − geros kokybės, 0,9 proc. − patenkinamos kokybės, 0,9 proc. − prastos kokybės. Puikios kokybės vandeniu pasižymėjo Alytaus, Kauno, Marijampolės, Tauragės, Telšių apskričių maudyklos, o 93 proc.− Utenos, 88 proc. − Šiaulių apkrities, 84 proc. − Klaipėdos, Vilniaus apkričių, 82 proc.− Panevėžio apskrities. Šie rezultatai buvo pateikti Europos Komisijos ataskaitoje.

Geriamo vandens poveikis žmogaus sveikatai

SMLPC Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės svikatos administratorė Natalja Šliachtič, kalbėdama apie geriamojo vandens poveikį žmogaus sveikatai, sakė, kad vanduo sudaro apie 70 proc. žmogaus kūno masės, tad logiška teigti, kad daugiausiai taršos žmogus gali gauti gerdamas užterštą vandenį. Lietuvoje šulinių ir versmių įrengimą ir priežiūrą sveikatai relamentuoja HN 43:2005. Joje paskelbti reikalavimai šulinio (versmės) vietos parinkimui, įrengimui ir apsaugai, įrenginių priežiūrai. Taip pat − reikalavimai atlikti geologinį ir hidrogeologinį tyrimą, laikytis atstumų nuo potencialių taršos šaltinių, periodiškai atlikti cheminius bei mikrobiologinius tyrimus, privalomus viešiesiems šuliniams, o individualiems – rekomenduojamus. Žmogui yra būtinas tam tikras mineralinių medžiagų kiekis, kurį jis privalo gauti su maistu ir gerdamas vandenį. Organizmo gyvybinei veiklai reikia apie 30 mikroelementų. Nepakankamas jų kiekis arba perteklius vandenyje gali turėti įtakos įvairiems organizmo funkcijų pakitimams ir ligoms. Galima teigti, jog iš čiaupo bėgančio vandens žmogus gauna daug jam reikalingų mineralinių medžiagų. Centralizuotai teikiamas vanduo turi ne mažiau kaip 50 mg/l mineralinių medžiagų. Bendras druskų kiekis geriamajame vandenyje neturi viršyti 1000 mg/l. Pavyzdžiui, Panevėžio miesto vandenvietėje išgaunamame vandenyje yra apie 450 mg/l mineralinių medžiagų.

Druskų koncentracija yra didesnė tik mineraliniame vandenyje. Natūralaus mineralinio vandens mineralizacija yra aukšta palyginti su geriamuoju vandeniu. Natalja Šliachtič perspėjo, kad per didelis mineralų kiekis geriamame vandenyje gali sukelti įvairius negalavimus: kepenų, širdies veiklos sutrikimų, padidėjusį kraujospūdį ir kt.

Klimatos kaitos poveikis žmogaus sveikatai

Pasak SMLPC Aplinkos sveikatos visuomenės sveikatos skyriaus administratorės Olitos Rusickaitės, mnuo ekstremalių reiškiniųpoveikį sveikatai. Taip pat gali paveikti mitybos sritį, ypatingai tose vietose, kuriose gyventojai yra ypač priklausomi nuo augalininkystės ir gyvulininkystės produktyvumo. Klimato kaita gali pakeisti per maistą ir vandenį plintančių ligų modelius, pakeisti užkrečiamųjų ligų plitimo modelius ir prisidėti prie tropinių bei subtropinių ligų rūšių atsiradimo regione. Dėl oro kokybės pokyčių, žiedadulkių plitimo yra padidėjęs žmonių sergamumas kvėpavimo sistemos ligomis. Yra padidėjusi Pasaulio gyventojų migracija dėl potvynių, žemės ūkio veiklos sutrikimų ir kt. Lietuvoje taip pat jaučiama dėl šiltnamio dujų išmetimo spartėjanti klimato kaita. Olita Rusickaitė pateikė patarimų, kaip mažiau sunaudoti elektros energijos, kaip žmonės gali įsivertinti kelionių motorizuotomis transporto priemonėmis metu paliekamą anglies dvideginio pėdsaką, kaip žmogus gali išugdyti aplinką tausojančius įpročius.

Kaip mes puoselėjame laukinę gamtą?

Pasaulinės aplinkos apsaugos dienos šūkis „Kovok už laukinės gamtos išsaugojimą“− buvo įtvirtintas renginio dalyvių pasivaikščiojimu Varnikų botaninio−zoologinio draustinio pažintiniu 3,5 km. ilgio taku Lentvario girininkijoje. Pasak Lentvario girininko Vytauto Miliausko, šiaurinėje draustinio dalyje rytų-vakarų kryptimi praeina dvi Baltijos stadijos Rytų Lietuvos (Pomeranijos) fazės metu suformuotos moreninių kalvų grandinės. Pietinė dalis – termokarstinės kilmės. Ištirpusio didžiulio ledo guolyje poledynmčiu susiformavo pelkė. Dabartiniu metu šiaurinę draustinio dalį užima senas, 100 − 130 m. amžiaus natūraliai susiformavęs mišrus miškas (205 ha), kurį sudaro ąžuoliniai pušynai ir ąžuoliniai eglynai. Jo pakraščiuose auga prieš 20 − 50 metų pasodinti eglių ir pušų jaunuolynai.

Miško žemė užima didžiausią draustinio dalį – 450 ha, į kurią patenka ir dalis pelkės bei nemažai atvirų erdvių, didinančių draustinio biotopų įvairovę. Beveik visi draustinio miškai yra valstybinės nuosavybės. Pietinėje draustinio dalyje plyti 207 ha ploto Ilgelio pelkė, kurioje telkšo keturi ežerėliai: Baluošas, Piliškių, Bevardis ir Ilgelis. Tai vieno didelio ežero liekanos. Į šiaurę nuo Ilgelio ežero yra užpelkėjęs Dumblės ežeras.
Visi Varnikų draustinio ežerėliai yra maitinami juos supančių pelkių. Pelkė beveik 1 m aukštesnė už Bernardinų (Lukos) ežero vandens lygį, vandens perteklius iš pelkės melioraciniais grioviais nuteka į Bernardinų (Lukos) ežerą, todėl žemapelkių pakraščiai nusausėję, apaugę krūmais, o aukštapelkė apaugusi beržais ir pušimis. Didžiausias organogeninio klodo storis siekia 10 m, vidutinis organogeninių nuosėdų storis 2−4 m. Jas sudaro įvairios durpių rūšys ir sapropeliai. Didžioji pelkės dalis, apie 70 proc., yra žemapelkė, likusi – aukštapelkė, kurią juosia nedideli tarpinio tipo pelkių plotai. Draustinyje rasta 600 rūšių aukštesniųjų augalų, iš kurių 16 įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, 118 samanų rūšių (4 saugomos, o dar 3 Lietuvoje rastos pirmą kartą), 204 kerpių rūšys (4 saugomos), draustinio ežeruose nustatytas 441 taksonas planktoninių dumblių. Gyvūnija detaliai netirta, tačiau aptikta retų vabzdžių ir paukščių.

Draustinio teritorija naudojama pažintinei rekreacijai – įrengtas pažintinis takas, padedantis ne tik pamatyti gražiausias draustinio vietas, bet ir saugoti gamtą nuo nekontroliuojamo jos lankymo. Pelkės ir miško pakraščiai ribotai naudojami žemės ūkiui (šienaujami bei ganomi), miške ūkinė veikla minimali. Draustinyje renkami grybai ir uogos (aukštapelkėje gausu spanguolių, miške mėlynių ir žemuogių). Neigiamą poveikį vertybės išsaugojimui daro intensyvus draustinio teritorijos lankymas (draustinis tik 3−4 km nutolęs nuo Lietuvos sostinės-Vilniaus miesto administracinės ribos) ir intensyvus rekreacinis Skaisčio ežero pakrantės naudojimas bei su šiais veiksniais susijęs sunkiai kontroliuojamas adventyvinių augalų rūšių plitimas draustinio teritorijoje. Pasak girininko Vytauto Miliausko, paskutiniu metu Ilgelio pelkė sausėja. Tai susiję su bendromis klimato kaitos tendencijomis (požeminiai vandenys senka visoje Lietuvoje).

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro
Bendrųjų reikalų skyriaus ryšių su visuomene specialistė
Jolanta Šaltenienė