vaistai.lt

Oro taršos problemų sprendimas ES lygiu ir oro taršos mažinimo galimybės ir tikslai Lietuvoje aptartos 2015 m. gruodžio 4 d. vykusiame seminare-diskusijoje „Oro taršos mažinimo strategija. Europos Parlamento pozicija“, kurį organizavo Europos Parlamento Informacijos biuras Lietuvoje.

Nors per pastaruosius du dešimtmečius į orą išmetamų teršalų kiekis smarkiai sumažėjo ir oro kokybė žymiai pagerėjo, tačiau didelė dalis ES gyventojų vis dar kvėpuoja oru, kuriame teršalų lygis viršija teisės aktuose nustatytus dydžius, o ES oro kokybės ribinės vertės yra didesnės nei Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) rekomenduojami dydžiai.

Siekdama sumažinti oro taršos poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai Europos Komisija peržiūri dabartinę oro politiką, daugiausiai dėmesio skirdama pastangoms pagerinti oro kokybę.

Seminare-diskusijoje pristatyta 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2193 dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš vidutinio dydžio kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo.

Teršalų, išmetamų į orą iš vidutinio dydžio kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimas – viena iš papildomų ES taršos šaltinių kontrolės priemonių, kuria siekiama sumažinti išmetamus sieros dioksido, azoto oksidų ir kietųjų dalelių kiekius, taip mažinant šių teršalų daromą žalą žmonių sveikatai ir aplinkai.

Seminare-diskusijoje didžiausias dėmesys buvo skirtas vidutinio dydžio šiluminių katilinių skleidžiamos oro taršos problemai bei naujosios direktyvos įgyvendinimui Lietuvoje.

Diskusijoje apie oro taršos mažinimą panešimus skaitė Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos komiteto ir Energetikos komisijos narys Linas Balsys, Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros departamento Rizikos sveikatai valdymo skyriaus patarėja dr. Rita Sketerskienė, Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Aplinkos oro skyriaus vyr. specialistas Eugenijus Leonavičius, Kauno technologijos universiteto Šilumos ir energetikos katedros docentas dr. Kęstutis Buinevičius, Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narė Viktorija Sankauskaitė.

Diskusijoje pasisakę specialistai, pristatydami direktyvą, perspėjo, kad joje numatytos taršos normos yra griežtos, jas įgyvendinant reikės daug pastangų ir lėšų. Kita vertus, direktyva yra gera proga strategiškai pažvelgti į energijos gamybos struktūrą, optimizuoti katilų parką ir efektyviai paskirstyti investicijas į oro taršos mažinimą.

Šiame seminare-diskusijoje dalyvavo ir Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistai, įvairių suinteresuotų valstybės institucijų, mokslo institucijų, pramonės ir energetikos sektoriaus, verslo, nevyriausybinių organizacijų atstovai.

PSO duomenimis, akcentuota Sveikatos apsaugos ministerijos atstovės skaitytame pernešime, 2012 metais apie 3,7 milijono žmonių visame pasaulyje mirė dėl aplinkos oro taršos, PSO Europos regione – beveik 482 tūkst. žmonių. Naujausi PSO duomenys patvirtinta, kad oro tarša yra pagrindinis aplinkos sveikatos rizikos veiksnys.

Aplinkos oro kokybė turi tiesioginės įtakos gyventojų sveikatai. Epidemiologinių mokslinių tyrimų duomenimis, aplinkos oro užterštumas didina sergamumą įvairiomis kvėpavimo sistemos ligomis (tracheitai, bronchitai, bronchinės astmos, kitų lėtinių kvėpavimo sistemos ligų paūmėjimai) ir kraujotakos sistemos ligomis (širdies veiklos sutrikimai, kraujagyslių susirgimai), kenkia nervų, reprodukcinei, imuninei sistemoms, gali sukelti vėžį.

Todėl ES išmetamųjų teršalų mažinimo taršos šaltinio vietoje politikos stiprinimas padės pagerinti oro kokybę ir sumažinti taršos keliamą pavojų sveikatai.

Parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro
Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė
Alina Rogoža

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2193 dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš vidutinio dydžio kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo.

Seminaro pranešimų medžiaga.