Šildymo sezono pradžia – kietojo kuro ir atliekų deginimo poveikis aplinkai ir sveikatai

Atšalus orams jau skelbiama šildymo sezono pradžia. Nors daugelis savivaldybių ir privačių namų ūkių šildymui naudoja gamtinės dujas, biokurą ir kitas aplinkai palankias pastatų šildymo technologijas, bet deginamas kietasis kuras ir atliekos dar išlieka rimta problema, kenkianti tiek mūsų sveikatai, tiek aplinkai.

Deginant anglis, malkas ar buitines atliekas, į atmosferą patenka pavojingi teršalai: smulkios kietosios dalelės (KD2,5), anglies monoksidas (CO), azoto oksidai (NOx), sieros dioksidas (SO2) ir dioksinai. Šios medžiagos prisideda prie oro taršos, kuri neigiamai veikia ne tik orą, bet ir dirvožemį, augalus ir vandenį. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenys rodo, kad 9 iš 10 žmonių kvėpuoja oru, kuriame gausu teršalų.

Sveikatai keliamas pavojus. Oro tarša dėl deginamo kietojo kuro ir atliekų sukelia rimtas sveikatos problemas. Vienas iš didžiausių pavojų – smulkios kietosios dalelės (KD2,5), lengvai patenkančios į kvėpavimo takus ir net kraujotaką. Ilgalaikis jų poveikis siejamas su kvėpavimo takų ligomis, širdies ir kraujagyslių ligomis ir padidėjusia plaučių vėžio rizika. PSO duomenimis, oro tarša kasmet prisideda prie 7 milijonų žmonių priešlaikinių mirčių, daugiausiai dėl insulto, širdies ligų ir kvėpavimo takų infekcijų.

Poveikis aplinkai. Kietojo kuro deginimas prisideda prie klimato kaitos. Anglies dioksidas (CO2), kuris yra viena pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išsiskiria deginant kurą ir tokiu būdu prisideda prie globalinio atšilimo. Tai sukelia klimato pokyčius, tokius kaip ekstremalios oro sąlygos, sausros, potvyniai ir jūros lygio kilimas. Deginant atliekas, ypač plastiko, į orą patenka toksiškos medžiagos, kurios kaupiasi ekosistemose ir sukelia ilgalaikį poveikį aplinkai, įskaitant augmenijos ir gyvūnų populiacijų pažeidimus.

Namų ūkio oro tarša. Namuose, kurie šildomi naudojant kietą kurą, kyla taršos pavojus. Nuo 10 iki 40 proc. lauke esančių kuro deginimo teršalų gali patekti į gyvenamąsias patalpas. Tai ypač aktualu individualiuose namuose, priemiesčiuose ar kaimo vietovėse, kur dar nėra alternatyvių šildymo sistemų, tokių kaip gamtinės dujos ar centrinis šildymas. Namų viduje susikaupusi oro tarša kelia pavojų visų šeimos narių sveikatai, o ypač vaikų ir pagyvenusių žmonių.

Kontaktinis asmuo 

Higienos instituto 

Sveikatos stiprinimo centro 

Aplinkos sveikatinimo skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Rybalko.

Plačiau apie kietojo kuro ir atliekų deginimo poveikį aplinkai ir sveikatai skaitykite Aplinkos oras - Higienos institutas.

Informacija iš:

Image: FreeDigitalPhotos.net