vaistai.lt

Vakarykščiai „kieti“ bosai šiandien virsta kūrybingais lyderiais, vyravusį vadovavimą keičia įkvėpimas. Taip tvirtina VLMEDICINA.LT konsultantė psichologė Viktorija Gončarova, paprašyta pasidalinti mintimis, kuo gi šiuolaikinis vadovavimas kolektyvui skiriasi nuo buvusio prieš kelis dešimtmečius.

Pavaldiniai tampa komanda

„Šiandienos verslo bazinis poreikis – kūrybinis verslas, kuris gimsta tarpusavyje integruojant pragmatiškumą, išmintį ir estetiką. Moderniose šiuolaikinėse įmonėse darbas kolektyve pagal aiškiai apibrėžtą hierarchinę sistemą virsta į komandinį darbą, – Tarptautinės Boso dienos proga portalo kalbinta sako pašnekovė. – Istorinė aplinka ir vidinės sąlygos reikalauja, kad kolektyvo darbuotojai nebebūtų tik kūnai, gebantys vien tik atlikti generalinio direktoriaus, skyriaus vedėjų ar kitų vadovų aiškiai apibrėžtą darbą ir neužduodantys nereikalingų klausimų. Šiais laikais darbas reikalauja žmonių, kurie patys sugeba spręsti, kokius veiksmus jam naudinga atlikti ir kada, geba prisiimti atsakomybę už savo sprendimus, savarankiškai imtis iniciatyvos. Tačiau tuo pat metu tas pats iniciatyvusis darbuotojas ir neša visą atsakomybę už savo veiklos rezultatus bei jų pasekmes“.

Nebe vadovauja, o įkvepia

Verslininkams organizuojanti seminarus psichologė V. Gončarova pastebi, kad šie nebenori būti tie visagaliai bosai savo pavaldiniams, kaip kad gal buvo priimtina prieš kelis dešimtmečius, bet trokšta bei siekia suburti tokias komandas, kurios kiekvienas narys yra aktyvus ne tik savo, bet ir įmonės problemų sprendėjas, pats planuojantis savo darbus ir juos atliekantis.

„Šiuolaikinės, modernios įmonės darbuotojai nebėra automatiniai vieno didelio mechanizmo sraigteliai, valdomi aukštesnės valdžios, bet patys jaučiasi atsakingi ne tik už savo paties tiesiogiai atliekamą užduotį, bet ir efektyvesnį visomis prasmėmis visos organizacijos darbą“, – sako V. Gončarova.

Tad ar galima sakyti, kad dabar kiekvienas yra pats sau bosas? Psichologė sako, kad šiais laikais reikia kalbėti ne apie bosą pagal senąjį supratimą, kaip apie aiškios hierarchinės sistemos viršutinį ir patį svarbiausią elementą, bet apie lyderį, kuriuo kiti seka nebe varomi paklusnumo, o savo noru. Tad ir kalbama nebe apie vadovavimą, o apie įkvėpimą, gebėjimą atskleisti ir savyje pačiame glūdintį potencialą, ir, kas labai svarbu, – kituose.

Įkvepianti lyderystė

„Šiuolaikinis vadovas – tai lyderis, kuris ieško kelių ir būdų pažinti bei tobulinti savo asmenybę, išnaudoti visas viduje glūdinčias kūrybines galias ir realizuoti savo prigimtinį potencialą“, – aiškina specialistė V. Gončarova.

Pašnekovės teigimu, Harvardo universitete atliktas tyrimas pabrėžia, kad šiuolaikiniame pasaulyje, kalbant apie vadovų bei lyderių mokymą, vyraujanti tendencija „Numeris vienas“ – vertikalusis vadovų ugdymas bei vystymasis. Tačiau ši vertikalė nebereiškia ankstesnės hierarchijos. „Tokio vystymosi dėka keičiasi smegenų darbo algoritmas ir pasaulėžiūra, dėl ko formuojasi visai kitoks realybės suvokimas, nauji subtilesni pojūčiai, susikuria naujos mąstymo, emocinės ir komunikacinės galimybės, – aiškina VLMEDICINA.LT konsultantė. – Tai – vadovas, turintis aukštą kūrybinį potencialą, humanistinį požiūrį į darbuotojus, gerbiantis juos ir kartu su kiekvienu iš jų kuriantis verslo ateitį. Tas lyderis, kuris investuoja į savo pažinimą, šiuolaikinės vadybos kompetencijas, padedančias geriau dirbti ir talentingai gyventi bei dirbti vieningoje, motyvuotoje komandoje“.