vaistai.lt

Norint pasigaminti šviežias salotas nebūtina laukti pavasario, ar skubėti į prekybos centrą – tereikia pradėti augalus auginti patiems. Kaip GRYNAS.lt teigė specialistai, ant namų palangės daug ką galima užsiauginti ir žiemą. Tačiau ne viską.

Savais augalais galime pasigardinti salotas

Šiaulių universiteto Botanikos sodo direktorė prof.dr. Asta Klimienė teigė, kad šiuo metu namuose galima užsiauginti ne tik prieskoninių augalų.

„Žiemą galima užsiauginti ne tik prieskoninių augalų, bet ir tų, kurie tiktų pasigaminti salotoms. Tai bandėme daryti su verslininke. Atlikome tyrimą, bandėme įvairiausius augalus, tikrai pasiteisino lapinis ridikas, gražgarstė, sunkiai, bet galėtų būti auginama ir sultenė arba salota. Taip pat tinka ir pipirnė. Didžiąją dalį lapinių augalų, kurie ir vasarą auginami, galima iki pirmųjų lapelių išauginti ir žiemą. Iš prieskonių galima užsiauginti tiek čiobrelį, tiek raudonėlį, tiek lauro lapą. Juolab, kad dabar labai populiaru auginti augalus ant palangės“, - sakė A. Klimienė.

Anot jos, tikrai nepavyks išauginti krapo. Tai yra pakankamai sudėtingas procesas. Taip pat nepavyks išauginti šakninių daržovių. To galima nė nebandyti.

„Daugeliui žmonių žavi galimybė pačiam auginti, prižiūrėti augalą, o po to gali juo pasimėgauti. Kai pats pasėji, žinai kuo laistai, kaip augini. Prekybos centruose prieskoniai būna dažniausiai užauginti šiltnamiuose, laikyta tam tikromis sąlygomis ir parsinešus namo labai drastiškai keičiasi aplinkos sąlygos, mikroklimatas. Dėl to daugelis jų suvargsta. Parsinešus tokį jau pakankamo dydžio, manyčiau, reikėtų iš karto ir suvartoti. O jeigu norima ilgesnio proceso, geriau būtų auginti savo augalą“, - sakė mokslininkė.

Namuose žiemą svarbu ne tik temperatūra, šiluma, bet labai svarbi ir šviesa. Dar dienos nėra ilgos, augalų auginimui reikėtų labai ypatingo substrato, jeigu norima jį išauginti didesnį, bet dažniausiai yra siūloma auginti iki pirmųjų lapelių.

„Tada ypatingų šviesos sąlygų nereikia. Beje, drėgmės perteklius kenkia lygiai taip pat, kaip ir visiškas išdžiūvimas, nes drėgmė dažniau iššaukia ligas, grybelinius susirgimus, taigi laistyti reikėtų saikingai. Substrato pasirinkimas priklauso nuo to, ką auginsime. Organines trąšas naudoti namų sąlygomis būtų sudėtinga, o cheminės trąšos, jeigu naudojame saikingai, nepakenks, bet dažniausiai dėl to žmonės patys augalus ir auginasi, kad nebūtų cheminių medžiagų. Todėl reikėtų labai atsakingai pasirinkti substratą, kuriame auginsime augalą. Todėl siūlyčiau nepagailėti ir augalus pirkti jau su pritaikytu substratu,“ - patarė specialistė.

Galima užsiauginti viską

Lietuvos edukologijos universiteto dėstytoja, oranžerijos vadovė Teresė Jokšienė teigė, kad augalo auginimas ne tik naudingas, bet ir malonus procesas.

„Augalui svarbiausia yra šviesos kiekis. Dabar diena jau yra žymiai ilgesnė, o augalai labai reaguoja į tą pailgėjimą ir ant palangės galime užsiauginti daug ką. Tradiciškai auginami svogūnai, juos galime statyti į indelį su vandeniu ir jie išaugins svogūnų laiškus. Galime nusipirkti petražolių, salierų šaknų ir jas pasodinti. O galime pasisėti ir sėklas, bet jeigu augs per šviesūs, per gležni stiebeliai, reikėtų augalą papildomai apšviesti“, - sakė T. Jokšienė.

Anot jos, užauginti galima viską, tik skiriasi tai, kiek reikės pastangų, kiek darbo įdėti. Tačiau kartais to daryti neapsimoka, nes pigiau ir paprasčiau yra nusipirkti užaugintą prieskoninį vazonėlį, bet, žinoma, auginimas teikia didelį pasitenkinimą.

O kartais prieskoniai iš prekybos centrų mūsų namus pasiekia gerokai suvargę: „Jie yra atvežti iš šiltnamio, taigi tai lemia ir aplinkos pasikeitimas, be to, kol jie iš jo atkeliavo iki parduotuvės yra ilgas procesas: gal jie kažkur ir nepalaistyti buvo, išdžiuvo, gal ir šaltuko truputėlį gavo, todėl prieskoniai atvažiuoja tokie pavargę.“

Dėl trąšų yra įvairios nuomonės, kiekvienas tą dalyką vertina iš savo pozicijų.

„Mes dabar labai saugomės nitritų, nitratų, bet yra mokslininkų tyrimai, kad jie yra labai reikalingi žmogui, nes deguonį atneša į pačius smulkiausius kapiliarus. Trąšos yra maistas, o jeigu augalas visiškai negaus maisto, jis nieko nepagamins. Ir mes valgome žolę, bet to, ką galėtų augalas duoti, yra žymiai mažiau. Viską daryti reikia proto ribose. Jeigu yra kompostinė žemė, galbūt ir visiškai nereikia tręšti, bet jeigu yra gryna durpė, kur nėra maistinių medžiagų, reikėtų truputį patręšti“, - kalbėjo botanikė.

T. Jokšienės teigimu, labiau reikėtų saugotis pesticidų: „Visada reikėtų išlikti mąstančiu. Prekybininkų tikslas yra parduoti, o žmogui reikia pasirinkti ir skaityti etiketes. Tačiau negirdėjau, kad Lietuvoje būtų reikalavimas nurodyti, ar pesticidai naudoti ar ne, ypač jei tai yra ne durpės, o kompostinis substratas.“

Birutė Davidonytė