cscpharma-tantumverde-202311.jpg
merck-gardasil-top-202407.gif

Atšalus orams prasideda šiluminės energijos gamyba ne tik energetikos įmonėse, intensyviau šildomi individualūs namai, pramoninės ir komercinės patalpos – dėl to padidėja teršalų išmetimas į orą. Šildymo sezono metu užterštu aplinkos oru dažniausiai skundžiasi individualių namų rajonų, priemiesčių gyventojai, kur patalpoms šildyti naudojamas kietasis kuras (kartais nekokybiškas ar netinkamas, pavyzdžiui, įvairios atliekos). Degant kietajam kurui išsiskiria sveikatai kenksmingi teršalai: kietosios dalelės, anglies monoksidas, anglies dioksidas, sieros dioksidas, azoto oksidai, policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAA) ir kt. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, ką svarbu žinoti kūrenant patalpas ir kaip elgtis padidėjus oro taršai.

Nedeginkime atliekų krosnyse

Vis dar pasitaiko atvejų, kai atliekos deginamos individualių namų kietojo kuro katiluose, krosnyse, židiniuose. Dėl to į aplinkos ir patalpų orą gali išsiskirti kenksmingi teršalai, galintys turėti įtakos ne tik aplinkai, bet ir žmonių sveikatai. Gyventojai turėtų neužmiršti, kad pavojinga deginti cheminėmis medžiagomis apdirbtą medieną (dažytą, impregnuotą), baldų atliekas, senus drabužius, batus, medžio drožlių plokštes, įvairaus plastiko atliekas, pakuotes, popierių, kartoną, įvairiomis alyvomis užterštas atliekas. Deginant atliekas, dėl nepakankamos degimo temperatūros, cheminės medžiagos nesudega iki mažiau pavojingų junginių, o į aplinką patenka žmogaus sveikatai pavojingesni junginiai. Gyvenamųjų namų teritorijose kenksmingos medžiagos neišsisklaido taip gerai, kaip išmetamos iš aukštų pramonės ar energetikos įmonių kaminų, be to ir nusėda bei kaupiasi ant žemės paviršiaus, vandens telkiniuose, o vėliau gali būti aptinkamos maisto produktuose.

Kūrenimo rekomendacijos individualių namų gyventojams

• Malkos turi būti sausos. Atminkite, kad deganti drėgna mediena į aplinkos orą išskiria daugiau teršalų. Kad malkos nėra sausos galime įsitikinti, jei joms degant girdimas šnypštimas.

• Patalpų oro kokybės palaikymas. Degimo proceso metu naudojamas patalpose esantis oras, dėl to sumažėja žmogui gyvybiškai svarbaus deguonies, padidėja anglies dvideginio koncentracija, kaip minėta pirmiau, ir kitos medžiagos iš katilo ar krosnies, todėl svarbus patalpų vėdinimas. Ypač gerai reikia vėdinti patalpas, kuriose yra instaliuotas šildymo įrenginys. Rekomenduojama vėdinti mažiausiai 2 kartus per dieną – ryte ir vakare iki dešimties minučių, priklausomai nuo aplinkos oro temperatūros (patalpų temperatūra šaltuoju metų laikotarpiu neturėtų nukristi žemiau  18 °C).

• Naudoti kietojo kuro rūšis, tinkamas kūrenimui – natūralią medieną (malkas, pjuvenų briketus, granules). Naudojant tinkamą kūrenimui kietąjį kurą susidaro ir į aplinką išsiskiria mažiausiai teršalų.

• Pakankama oro trauka kamine. Įspėjame, kad dėl nevalytų dūmų šalinimo takų didėja gaisro rizika.

Poveikis sveikatai

Oro taršai kietosiomis dalelėmis, azoto dioksidu ir kitais teršalais ypač jautrūs yra kūdikiai, vaikai, nėščiosios, pagyvenę asmenys, asmenys, sergantys astma ir kitomis kvėpavimo sistemos bei kraujotakos sistemos ligomis. Šie asmenys priskiriami rizikos grupei ir turėtų labiau saugotis.

Dažniausiai gali pasireikšti šie ūmaus teršalų poveikio požymiai: akių, nosies ir gerklės dirginimas, dusulys, kosulys, susilpnėjusi plaučių funkcija (ypač sergantiems lėtine obstrukcine plaučių liga), padidėjęs kvėpavimo takų imlumas kvėpavimo takų infekcijoms (ypač vaikų), paūmėjusios kvėpavimo takų alerginės uždegiminės reakcijos.

Rekomendacijos padidėjusio oro užterštumo sąlygomis:

• Rizikos grupei priklausantiems asmenims patariame lauke būti toliau nuo matomų taršos šaltinių (judrių gatvių, rūkstančių kaminų, vietų, kuriose jaučiamas specifinis kvapas), jeigu tai neįmanoma, geriau likti namuose ir stebėti sveikatą.

• Sportuojantiems lauke siūlome pasirinkti vietas, esančias toliau nuo taršos šaltinių, o trukmę koreguoti pagal savijautą.

• Dėl darbo ar kitų priežasčių ilgą laiką būnantiems užterštose vietose siūlome dėvėti kvėpavimo takų apsaugos priemones (atsižvelgiant į jų techniniuose reikalavimuose nurodytą buvimo užterštoje aplinkoje trukmę).

• Rekomenduojame naudotis viešuoju transportu.

• Soduose, priemiesčiuose nekurkite laužų, nedeginkite atliekų.

• Dažniau drėgnu būdu valykite patalpas.

• Stebėkite savo sveikatos būklę, pasijutę blogai kreipkitės į savo šeimos gydytoją.

Detalesnius oro kokybės tyrimų duomenis galima rasti AAA interneto svetainės http://aaa.lrv.lt nuorodoje ORO KOKYBĖ ŠIANDIEN

NVSC specialistai rekomenduoja rinktis šiuolaikines kuro deginimo nereikalaujančias patalpų šildymo sistemas, efektyviai naudojančias energiją be tradicinio kuro deginimo, pavyzdžiui, saulės energijos sistemas (saulės kolektorius, kurie saulės šviesą pakeičia į šilumą). 

Informacija iš:

Tvarus šildymas: kaip nekenkti sveikatai ir aplinkai? Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos

Image: FreeDigitalPhotos.net

camelia_brontex_202411.jpg
Įvairenybės
Skaityti daugiau
masks
KTU mokslininkė atskleidžia, kodėl kavinių maistas kartais atrodo mažiau sotus
masks
Mokyklose neturi būti nuodingųjų medžiagų
masks
Šildymo sezono pradžia – kietojo kuro ir atliekų deginimo poveikis aplinkai ir sveikatai