vaistai.lt

Vakar Europos Parlamentas vyko klausymai vasaros laiko keitimo Europoje tema. Nors Europos Parlamento politinių grupių atstovų nuomonės buvo gana vieningos, Europos Komisija pademonstravo, kad neketina nieko daryti ir taisyti direktyvą, įpareigojančią laiką persukti du kartus per metus.

„Retai taip būna, kai parlamento nariai parodo tokią vienybę. Beveik visi jų kritikavo Komisijos neveiksnumą ir dėstė mokslininkų argumentus, kurie rodo, jog laiko persukimas yra beprasmis. Diskusijoje taip pat cituotos mokslininkų išvados, kad besikeičiantis laikas sukelia sveikatos problemų apie 20-iai procentų europiečių, kurie patiria virškinimo sutrikimus, migreną, depresiją. Toks laiko persukimas, įvairiais skaičiavimais, galėtų Europai kainuoti apie 131 milijardą eurų kasmet“, – sako Bronis Ropė.

Kalbėdamas plenarinėje salėje, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Europos Parlamento narys B. Ropė pabrėžė, kad yra nemažai sektorių, kuriems laiko persukimas sukelia nemažai keblumų.

„Nemanau, kad dar nors vienam ūkininkui pavyko paaiškinti karvėms, kodėl jos turėtų būti melžiamos vieną valandą anksčiau ar vėliau. Žemės ūkio sektoriuje dirbantiems žžmonėms laiko persukimo poveikis yra neigiamas, nes jie yra priklausomi nuo dviejų laiko režimų: vienas yra biologinis gyvulių laikas, kurio keisti negalime, antras – visuomeninis laikas, prie kurio ūkininkai turi taikytis vesdami vaikus į mokyklą, važiuodami į turgų ar tvarkydami kitus reikalus“, – teigė B. Ropė. Jo kalba buvo palydėta gausiais parlamentarų aplodismentais.

Bronio Ropės kolega, žaliųjų frakcijos narys, Europos Parlamento Transporto komiteto pirmininkas Michaelis Krameris teigė, kad vasaros laiko naudos nėra, o laiko kaitaliojimas sukelia nemažai keblumų transporto sektoriui.

„Pirminiai laiko persukimo argumentai buvo išteklių taupymas. Ir aš, kaip žaliasis, pasisakau už energijos išteklių taupymą. To siekia ir Komisija. Tačiau koks yra galutinis rezultatas? Moksliniai tyrimai jo neparodo, o ilgalaikis rezultatas netgi yra neigiamas. Užuot taupę, mes energijos išteklius švaistome. Todėl turime šią situaciją pakeisti. Mes turime objektyviai įvertinti, ar dabartinė sistema yra prasminga, kai ypač transporto sektoriuje kyla problemų. Pasikeitus laikui žmonės būna labiau pavargę, nes miega valandą trumpiau. Tai kelia didelę grėsmę saugumui. Transporto tvarkaraščius reikia keisti. Traukiniai turi stovėti valandą laiko naktį tam, kad būtų galima pakeisti jų tvarkaraščius. Tokia yra tikrovė. Taip pat reikia pakeisti darbuotojų darbo laiką, taip pat nutrūksta įvairūs logistikos ir transporto procesai. Tai kainuoja apie 1,7 milijardo eurų“, – argumentuodamas nepasitenkinimą dėl Komisijos neveiksmingumo sakė M. Krameris.

Nepaisant išsakytų Europos Parlamento narių nuogąstavimų, Europos Sąjungos Transporto komisarė Violeta Bulc pareiškė, kad ji asmeniškai kalbėjo su daugelio šalių narių atstovais ir įsitikino, jog vieningos nuomonės šiuo klausimu nėra.

„Aš jūsų balsus girdžiu, tačiau noriu pabrėžti, kad labai noriu išlaikyti bendrąją rinką pakankamai gyvybingą. Ir aš noriu, kad šis klausimas būtų sprendžiamas vienbalsiai Europos Sąjungos lygiu. Taigi dabartiniame etape Komisija nesvarsto jokių minėtos direktyvos pakeitimų, tačiau jeigu atsirastų naujų argumentų ir būtų pristatytas sistemiškesnis požiūris, mes esame pasirengę šį klausimą peržiūrėti“, – plenarinėje sesijoje teigė ES Transporto komisarė V. Bulc.

Nepaisant Komisijos skeptiškumo, Europos Parlamento nariai nežada trauktis ir šį klausimą kelti iš naujo.