vaistai.lt

Panašu, kai kuriose Afrikos dalyse ŽIV pamažu tampa ne toks agresyvus.

Kol kas pokytis menkas – atitinka maždaug 2,5 metais vėlesnį AIDS išsivystymą, nei epidemijos pradžioje – bet jeigu jis tęsis, susirgimas gali tapti žymiai mažiau pavojingas. Tai sukelia ne vienas faktorius, tarp kurių ir gydymas vaistais.

Anksčiau manyta, kad patogenai visada vystosi į mažiau mirtinus, kad jų nešiotojai turėtų daugiau šansų išgyventi ir išplatinti ligą. Tačiau dabar žinome, kad evoliucinis spaudimas gali stumti ir į priešingą pusę.

Sekdamas ŽIV evoliuciją, Philipas Goulderis iš Oxfordo universiteto su kolegomis palygino 842 nėščių moterų iš Botsvanos ir Pietų Afrikos ŽIV pavyzdžius. Botsvanoje epidemija kilo XX a. devintojo dešimtmečio viduryje, tuo tarpu Pietų Afrikoje – dešimtojo viduryje. Tad ŽIV Botsvanoje turėjo evoliucionavo maždaug dešimtmečiu ilgiau.

Bandymuose su laboratorijoje auginamomis ląstelėmis, virusas iš Botsvanos dauginosi lėčiau, nei iš Pietų Afrikos, o tai reiškia, kad jis ilgiau užtrunka, kol įveikia žmogaus imuninę sistemą ir sukelia AIDS (PNAS, doi.org/xhc).

„Parodyti, kad jis prisitaiko taip greitai, labai svarbu,“ sako José Borghans iš Utrechto universiteto medicinos centro Nyderlanduose.

Viena priežastis galėtų būti augantis ŽIV vaistų naudojimas. Pavojingiausia ŽIV forma užsikrėtusieji greičiau suserga ir anksčiau pradeda gydymą vaistais. Taip jų kraujyje ir lytiniuose skysčiuose virusų sumažėja praktiškai iki nulio, o tai reiškia, kad agresyvesniems virusams mažiau galimybių būti perduotiems. „Tai terapijos nauda, apie kurią niekas nepagalvojo,“ sako jis. „Tai dar viena priežastis ją taikyti.“

Pasaulio mastu gydomų nuo ŽIV žmonių pastaraisiais metais padaugėjo – nuo 5 milijonų 2010-aisiais iki 13,6 milijonų šių metų birželį.

Bet veikia ir dar vienas faktorius – virusas reaguoja į žmones, kurių imuninė sistema natūraliai geriau ir ilgiau kontroliuoja infekciją.

Maždaug 15 % Afrikos pietuose gyvenančių žmonių turi genus, leidžiančius imuninėms ląstelėms atpažinti ir paveikti svarbius viruso baltymus. Tokiuose žmonėse ŽIV gali išgyventi tik mutuodama tuos baltymus kad jų neitų aptikti, o dėl to jie lėčiau dauginasi. Kai tie žmonės perduoda virusą, šis išlaiko tą silpnumą.

„Lieka virusai, mažiausiai gebantys sukelti ligą,“ sako Goulderis. Jo komanda išsiaiškino, kad Botsvanoje tokios mutacijos buvo maždaug pusėje virusų pavyzdžių, tuo tarpu Pietų Afrikos pavyzdžiuose – apie 40%.

Neaišku, ar panašūs pokyčiai randasi ir Europoje bei JAV, nors dideli pokyčiai yra mažiau tikėtini ten, kur infekcijų lygis mažesnis.