Atlikti tyrimai parodė, kad beveik kas ketvirtas lietuvis kenčia nuo nuovargio ir jaučia silpnumą. Vis tik duomenys atskleidė, kad dėl to gali būti kaltas per mažas šalies gyventojų vandens suvartojimas. Kaip sako ekspertai, nuovargis – opi problema, nuo kurios kenčia dažnas, tačiau greta to seka ir kiti nemalonūs pojūčiai, kuriems daryti įtaką gali organizmo dehidratacija.
„Vandens stygių organizme gali indikuoti jaučiamas nuovargis. Taip atsitinka dėl to, nes žmogaus kūnui imant trūkti vandens, jame nevyksta svarbūs cheminiai procesai, kadangi nėra užtikrinamas pakankamas vandens kiekis. To rezultate, organizmas negali pasisavinti reikalingų medžiagų, kurios palaiko normalią organų funkciją, tad žmogaus kūnas pradeda jausti nevalingą nuovargį ir jėgų stygių“, – įžvelgia gydytoja endokrinologė Ieva Auglytė.
Kone 4 iš 10 lietuvių dažnai jaučia nuovargį, silpnumą
Tą atspindi ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Vilmorus“ Lietuvos gyventojų apklausos, vykdytos šių metų spalio–lapkričio mėnesiais, duomenys. Net 36,3 proc. apklaustųjų teigė, dažnai jaučiantys nuovargį ir silpnumo jausmą, o 35,1 proc. jų pažymėjo, jog šiuos pojūčius pastebi retkarčiais. Nuovargį dažniau patiria moterys (39,2 proc.) ir 70 metų bei vyresnio amžiaus Lietuvos piliečiai (60,6 proc.). Didžioji dalis apklaustųjų, jaučiančių šiuos nemalonius pojūčius, gauna iki 500 eurų (50,2 proc.) ir 700 eurų (42,1 proc.) pajamas, tenkančias vienam šeimos nariui. Taip pat, nuovargio jausmas nesvetimas didžiųjų šalies miestų, išskyrus Vilnių, gyventojams (42,5 proc.) ir kaimuose apsistojusiems žmonėms (42,9 proc.).
„Nenuostabu, jog didžiųjų miestų gyventojai ir senyvo amžiaus žmonės dažniau jaučia nuovargį ir silpnumą. Vis tik tiek greitas, tiek lėtas gyvenimo tempas turi įtakos tam, jog pamirštama gerti pakankamą kiekį vandens“, – pastebi gydytoja.
Vangumą dažniausiai jaučia tie, kurie geria per mažai vandens
Vis tik šių respondentų gretas, kurie nuovargį jaučia dažniau, sudaro asmenys, suvartojantys nepakankamą vandens dienos normą. Silpnumo jausmas dažniau kamuoja tuos, kurie išgeria mažiau nei 0,5 l (5,1 proc.) ir nuo 0,5 iki 1 l (40,6 proc.) vandens per parą.
„Šie kiekiai – per maži, jog organizmui jų pakaktų. Tačiau nuovargis dėl organizmo dehidratacijos yra vienas simptomų, kuris pasireiškia esant vandens trūkumui kūne“, – priduria I. Auglytė.
Vandens trukumas turi įtakos prastam dėmesio išlaikymui, raumenų spazmams
Taip pat gydytoja endokrinologė pabrėžia, kad skysčių trūkumas organizme gali išprovokuoti ir kitus nemalonius pojūčius, tokius kaip raumenų spazmai ar mėšlungis: „Nepamirškime, kad svarbi ne tik pati vandens molekulė. Taip pat svarbu yra ir vandenyje esantys elektrolitai, tokie kaip natrio, kalio, magnio ir kalcio jonai, kurie būtini palaikant raumenų funkciją bei užkertant kelią mėšlungiui ir nuovargiui. Elektrolitai padeda perduoti nervinius signalus ir reguliuoti raumenų susitraukimus, o jų trūkumas gali sukelti raumenų spazmus ar sumažinti fizinį pajėgumą. Todėl tinkama hidratacija su elektrolitų turinčiais skysčiais yra svarbi tiek sportuojantiems, tiek aktyviai fiziškai dirbantiems žmonėms, tiek ir vyresnio amžiaus asmenims.“
Tą atspindi ir bendrovės „Vilmorus“ Lietuvos gyventojų apklausa. Ji parodė, kad mėšlungis ir raumenų spazmai dažniau pasireiškia tiems, kurie išgeria nepakankamą kiekį vandens. Bendrai net 25,8 proc. jaučia šiuos nepageidaujamus simptomus, o didžioji dalis jų – 0,5-1 l vandens per parą išgeriantys respondentai (40 proc.) ir tie, kurie išgeria iki pusantro litro skysčių (35 proc.). Deja, bet ši problema opiausia 70 metų amžiaus ir vyresnių gyventojų tarpe (42,3 proc.), taip pat asmenims, turintiems tik vidurinį išsilavinimą (43,1 proc.), pensinio amžiaus asmenims (45,0 proc.), 501-700 eurų pajamas uždirbantiems lietuviams (36,0 proc.) ir kaimo gyventojams (33 proc.).
Anot tyrimo, vandens trūkumas organizme gali išprovokuoti ir koncentracijos bei koordinacijos sutrikimus, kadangi šie simptomai pasireiškia tiems, kurie suvartoja vos nuo 0,5 iki 1 l skysčių per parą (55,2 proc.). Didžiąja dalimi minėtus pojūčius jaučia pagyvenę asmenys (26,9 proc.), moksleiviai, studentai (24,8 proc.), uždirbantys nuo 501 iki 700 eurų pajamas, tenkančias vienam šeimos nariui, asmenys (20,9 proc.) didžiųjų, išskyrus sostinę, miestų (18,9 proc.) ir kaimų gyventojai (19,4 proc.).
„Šie duomenys tik parodo, kiek daug įtakos mūsų prastai savijautai daro per mažas vandens vartojimas. Tam, kad prevenciškai sumažintumėte šių ar kitų galimų nemalonių simptomų riziką, būtina suvartoti mažiausiai pusantro litro vandens per parą, o dar geriau – 2 litrus“, – priduria endokrinologė.
Taip pat Lietuvos vandens someljė Aistė Miliūtė antrindama gydytojai priduria, jog žmogaus organizmui pravartu bent kartkartėmis vartoti vandenį, praturtintą mineralais. Kaip išskiria ji, geriant per daug filtruoto vandens galima prisidėti prie dehidratacijos.
„Mineralais praturtintas vanduo ir paprastas nėra tapatūs, tad labai rekomenduočiau bent kartą per savaitę, ar net dažniau, paprastą vandenį keisti į mineralinį. Dehidratacija yra ne tik skysčių, bet ir mineralų netekimas. Taigi, per daug geriant filtruoto vandens galima patirti dehidrataciją ir išplauti mineralus iš organizmo“, – sako ji.
Padėk sau
Skaityti daugiau
