Nuo mažų dienų mes girdime, jog judėjimas – tai sveikata. Tačiau ne visuomet surandame laiko ir noro būti fiziškai aktyviais. Vaikams FA užtikrina sveiką augimą ir vystymąsi, gerą savijautą, nervų sistemos veiklą, ko pasekoje gerėja mokymosi rezultatai. Suaugusiems – leidžia nepervargstant atlikti kasdienines užduotis. Pagyvenusiems, senyvo amžiaus žmonėms pakankamas fizinis pajėgumas – galimybė džiaugtis laisvalaikio pramogomis ir tuo pačiu išlaikyti socialinį aktyvumą. ,,Fizinis pajėgumas - tai gyvenimo džiaugsmo ir gerovės dalis; žmogaus būklė, kai jo raumenų veiklos dėka fizinės užduotys darbe, buityje, laisvalaikiu atliekamos nepervargstant“.
Fizinis aktyvumas (FA) – tai visuma aktyvių judesių, atliekamų raumenų ir sąnarių pagalba.
Reguliarus fizinis aktyvumas – vienas svarbiausių dalykų, stiprinančių sveikatą bei palaikančių fizinį pajėgumą.
Gerėjančios gyvenimo sąlygos, technologinis progresas sudaro sąlygas mažiau judėti. Fizinis neaktyvumas tapo pasaulinės visuomenės sveikatos problema. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, dėl fizinio aktyvumo stokos kasmet pasaulyje miršta apie 3,2 milijonai žmonių, daugelyje Europos šalių daugiau kaip pusė gyventojų turi antsvorį, o apie 20 – 30 proc. jų – nutukimą. Lietuvoje nuo 1994 iki 2010 metų antsvorio paplitimas tarp vyrų padidėjo nuo 47 proc. iki 60 proc., o nutukimo – nuo 10 proc. iki 19 proc. Antsvorio ir nutukimo paplitimas tarp moterų nepasikeitė. 2010 m. antsvoris nustatytas pusei, o nutukimas – penktadaliui moterų. (,,Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimas“ 2010 m., LSMU, Kaunas).
Fizinis pasyvumas yra vienas pagrindinių nepriklausomų lėtinių neužkrečiamų ligų rizikos veiksnių. Tyrimais įrodyta, jog fizinis pasyvumas yra ankstyvojo mirtingumo, širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, II tipo cukrinio diabeto, osteoporozės, kai kurių vėžio formų (gimdos, prostatos, gaubtinės žarnos) ligų rizikos veiksnys. Dėl fizinio aktyvumo stokos mažėja žmogaus darbingumas, gyvybingumas, prastėja nuotaika, blogėja centrinės nervų sistemos veikla.
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras (VVSB) propaguoja aktyvų gyvenimo būdą mokyklose bei miesto gyventojų tarpe, rengdamas varžybas, konkursus, fizinių pratimų užsiėmimus. VVSB darbuotojai savo pavyzdžiu siekia skatinti ir pritraukti kuo daugiau gyventojų būti fiziškai aktyviais. Vasarą dauguma darbuotojų į darbą važiuoja dviračiais, savaitgaliais išsiruošia į dviračių žygius, žiemą – čiuožinėja su pačiūžomis, slidinėja, dalis darbuotojų dalyvauja ,,Snaigės“ žygyje. Minint ,,Vasarį – sveikatingumo mėnesį“, VVSB kalbino Algimantą Jucevičių (Lietuvos asociacijos ,,Sportas visiems“ generalinis sekretorius, nuo 1973 metų Vilniuje organizuojantis ,,Snaigės“ žygius).
Kaip sako aktyvaus gyvenimo būdo entuziastas, pradžioje nebuvo lengva. Reikėjo eiti ir ,,gyvai“ bendrauti su žmonėmis, kad sudomintų ir prikalbintų aktyviai leisti laisvalaikį gamtoje žiemą. Bet didelis A. Jucevičiaus noras ir užsispyrimas padarė savo. Dabar į ,,Snaigės“ žygį susirenka iki 1000 šio žiemos laisvalaikio mėgėjų. Ateina su šeimomis. Kaip sakė A.Jucevičius, yra šios fizinio aktyvumo rūšies bendraminčių, kurie kasmet dalyvauja žygiuose. Jų nereikia raginti, jie patys skambina ir klausia, kada vyks užsiėmimai. Žygiuose dalyvauja įvairių amžiaus grupių žmonės. Jauniausiajam dalyviui – 4 metukai, vyriausiajam – 83 metai. A. J. teigia, kad be fizinio aktyvumo negali būti sveikatingumo. Kad visuomenė būtų sveika, reikia nuo mažų dienų vaikus skatinti būti fiziškai aktyviais. ,,Snaigės“ žygio vadovas tikisi, jog slidžių žygiuose aktyviau dalyvaus mokyklos, juk tai yra nemokamas, visiems prieinamas aktyvaus laisvalaikio praleidimo būdas.
FA nėra kažkas, ko žmogus negali atlikti. Juk nereikia priverstinai bėgti maratono, ar valandų valandas plušėti sporto salėje. Paprasčiausiai, reikia tik neatidėlioti ir pradėti. Pradėti nuo to, kad į darbą eiti pėsčiomis arba išlipti iš troleibuso ar autobuso ir kelias stoteles paeiti. Jei darbe dirbate daugiau protinį, sėdimą darbą, reikia surasti laiko pasimankštinti, pajudėti. Vietoj važiavimo liftu lipkite laiptais. Mažiau laiko praleiskite prie televizoriaus ar kompiuterio. Susižinokite apie pėsčiųjų bei dviračių takus ir pasirinkite trumpus pasivaikščiojimus ar pasivažinėjimą dviračiu. Aktyviai žaiskite su vaikais. Reikia prisiversti būti fiziškai aktyviais tiek namie, tiek darbe bei mokykloje. Vasarą galite būti fiziškai aktyviais, eidami į žygius, maudydamiesi upėse ar ežeruose, plaukiodami baidarėmis, važinėdami dviračiu ar riedučiais, sportuodami lauko aikštelėse: žaisdami badmintoną, tenisą, tinklinį, futbolą ir pan., grybaudami ir uogaudami, padėdami ūkininkams lauko darbuose, dirbdami sodo darbus, vedžiodami savo augintinį. Puikus aktyvus poilsis yra šiaurietiškas vaikščiojimas. Tokiu būdu galite vaikščioti ir žiemą, ir vasarą, kartu su draugais, kaimynais ar su visa šeima: vaikais, tėvais ir seneliais. Žiemą – paslidinėti slidėmis, pačiūžomis, vaikams (neretai ir suaugusiems) smagiausia yra nusileisti rogutėmis nuo kalno. Gryname ore praleistas laikas ir fiziniai pratimai grūdina organizmą, teigiamai veikia kaulų, raumenų ir nervų sistemas.
Aktyviai leisti laisvalaikį – tai galimybė daugiau laiko praleisti su šeima, susirasti draugų - bendraminčių ir, svarbiausiai, stiprinti savo sveikatą ir fizinį pajėgumą.
Kad gerai jaustumėmės, būtume sveikesni, neužtenka tik kartas nuo karto pabėgioti, pasivažinėti dviračiu ar pan. Atsižvelgiant į PSO rekomendacijas, suaugusieji fiziškai aktyvūs turi būti bent 30 min. per dieną didesnę dalį savaitės dienų, o geriausiai – kasdien. Vaikai - ne mažiau 60 min. Todėl užsibrėžkite tikslą – sportuoti, būti fiziškai aktyviais ne mažiau kaip rekomenduoja PSO, neatidėlioti ir pradėti sportuoti šiandien. Net kasdienė namų ruoša mus priverčia pajudėti. Nepatingėkite ir daugiau pasportuokite laisvalaikiu. Tegul aktyvūs fiziniai užsiėmimai tampa jūsų pastoviu mėgstamu hobiu. Aktyviai praleidus laisvalaikį, su kita nuotaika ir jėgomis sugrįšite į darbą ar į mokslus. Puiki nuotaika ir fizinė savijauta suteiks daugiau jėgų ir energijos dirbti bei mokytis, didins pasitikėjimą savimi!
Pagal Lietuvos ir užsienio literatūrą parengė
VVSB visuomenes sveikatos stiprinimo skyriaus
specialistė Svetlana Tarailienė
Padėk sau
Skaityti daugiau
