Sveikata - viena iš brangiausių vertybių, tačiau dažnai mes ją laikome savaime suprantama. Gyvenant pasyvų gyvenimą, mažai judant, šis savaime suprantamas dalykas gali pasikeisti. Turint mažą fizinį aktyvumą, su laiku gali pasireikšti tam tikri sveikatos sutrikimai, todėl norint išlaikyti gerą savijautą labai svarbu yra judėti.
Fiziniai pratimai ne tik padeda užkirsti kelią daugybei ligų, bet ir suteikia energijos, gerina nuotaiką, ilgina gyvenimo trukmę ir užtikrina geresnę gyvenimo kokybę. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl judėjimas yra geriausia investicija į sveikatą ir kokios naudos jis suteikia mūsų organizmui.
Judėjimas – priežastys ir pasekmės
Judėjimas apima platų spektrą veiklų – nuo kasdienio vaikščiojimo ir lengvų fizinių pratimų iki sudėtingų sportinių treniruočių. Be to, tai nėra tik fizinis aktyvumas, bet ir psichologinis, emocinis bei socialinis komponentas, kuris užtikrina visapusišką mūsų gerovę.
Deja, šiuolaikinis gyvenimo būdas vis dažniau lemia nejudrumą – daugelis žmonių praleidžia daug valandų prie kompiuterių, televizorių ir mobiliųjų telefonų, kas gali lemti rimtas sveikatos problemas, tokias kaip nutukimas, širdies ligos ir net depresija. Todėl, siekiant išvengti šių problemų, fizinis aktyvumas tampa ne tik rekomendacija, bet ir būtinybe.
Fizinio aktyvumo nauda širdžiai ir kraujotakai
Fiziniai pratimai turi didžiulį teigiamą poveikį širdžiai ir kraujotakai. Reguliarus judėjimas stiprina širdį, gerina kraujotaką, mažina kraujo spaudimą ir padeda kontroliuoti cholesterolio lygį. Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie reguliariai sportuoja, turi mažesnę širdies ir kraujagyslių ligų riziką nei tie, kurie gyvena pasyvesnį gyvenimo būdą.
Fiziniai pratimai skatina kraujo cirkuliaciją, padeda pašalinti toksinus iš organizmo ir pagerina deguonies tiekimą į audinius, kas yra labai svarbu ne tik širdžiai, bet ir visoms kitos kūno sistemoms.
Poveikis raumenims ir kaulams
Fizinis aktyvumas yra svarbus raumenų ir kaulų sveikatai. Reguliarūs pratimai stiprina raumenis, didina jų ištvermę ir lankstumą. Tai padeda užkirsti kelią raumenų ir kaulų silpnėjimui bei pažeidimams, tokiems kaip osteoporozė ir raumenų atrofija, kurios gali atsirasti dėl nejudrumo.
Be to, sportuojant, ypač atliekant jėgos pratimus, kaulai stiprėja, nes jie patiria apkrovą ir prisitaiko prie jos, todėl kaulų tankis padidėja. Tai itin svarbu vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems yra didesnė osteoporozės ir kaulų lūžių rizika.
Psichologinė ir emocinė gerovė
Fiziniai pratimai turi didelę įtaką ir mūsų psichinei sveikatai. Reguliarus judėjimas išskiria endorfinus – hormonus, kurie suteikia geros savijautos jausmą, mažina stresą ir padeda kovoti su depresija. Sportas taip pat gerina miegą ir mažina nerimą, todėl žmogus jaučiasi žvalesnis ir energingesnis.
Be to, fizinis aktyvumas gali būti puikus būdas atsipalaiduoti po įtemptos darbo dienos. Kiekvienas fizinis pratimas tampa būdu pabėgti nuo kasdieninių rūpesčių ir pasinerti į momentą, kuris teikia džiaugsmą ir ramybę. Tai puikus būdas susikurti emocinę pusiausvyrą ir išlaikyti gerą psichologinę funkciją.
Kokybiškesnis ir ilgesnis gyvenimas
Daugybė mokslinių tyrimų rodo, kad žmonės, kurie reguliariai sportuoja, vidutiniškai gyvena ilgiau nei tie, kurie nesirūpina savo fizine forma. Fiziniai pratimai ne tik užtikrina sveikatos stiprinimą, bet ir pagerina gyvenimo kokybę. Sportuojantys žmonės dažnai jaučiasi energingesni, turi daugiau entuziazmo ir mažiau pasiduoda nuovargiui.
Judėjimas taip pat padeda išvengti lėtinių ligų, tokių kaip diabetas, širdies ligos ir hipertenzija, kurios gali ženkliai sutrumpinti gyvenimo trukmę. Todėl judėjimas yra viena iš pagrindinių priemonių užtikrinti ilgesnį ir sveikesnį gyvenimą.
Atsakingas požiūris į sveikatą
Judėjimas yra ne tik viena iš geriausių priemonių kovoti su ligomis, bet ir vienas iš paprasčiausių ir veiksmingiausių būdų pagerinti gyvenimo kokybę. Tai investicija į savo ateitį, į sveikatą ir gerovę, kurios grąža pasireiškia tiek fiziškai, tiek psichologiškai.
Nuotrauka: www.freepik.com
Nuotrauka: www.freepik.com
Padėk sau
Skaityti daugiau
