Judėjimo sveikatos labui diena

Akademiko A.Bergo duomenimis, prieš šimtą metų fizinis darbas sudarė 94-96% viso žmogaus darbo, o dabar tik 1%. Vykstantys reikšmingi ekonominiai ir socialiniai pokyčiai smarkiai apribojo žmogaus fizinį aktyvumą, padidino psichomotorikos lavinimo ir protinės veiklos reikalavimus, sukėlė psichinę įtampą.

Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai primena: judėti reikia, kad būtume sveiki ir darbingi. Žmogus turi suprasti, kad jis tobulėja dirbdamas, kurdamas, aktyviai veikdamas, kad nuo nejudraus gyvenimo būdo blogėja sveikata arba rimtai susergama. Dabar daug žmonių gyvena nepakankamo fizinio aktyvumo sąlygomis. Daugeliui darbo vietų taip pat nereikia fizinės jėgos ir ištvermės.

Sėdimas ir kitoks nejudrus darbas apsunkina kvėpavimo organų darbą ir kraujo apytaką, ypač dubens ir apatinių galūnių srityje. Dėl lėtos kraujo apytakos negaudami pakankamai maisto medžiagų, vidaus organai neatlieka visų savo funkcijų. Dėl to tokių profesijų žmonės dažnai serga, ypač kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, tampa mažai darbingi, ieško įvairių organizmą stimuliuojančių ir atsipalaidavimo priemonių, kurios dažniausiai alina organizmą (rūkymas, alkoholiniai gėrimai, nesaikingai vartojama kava ir netgi narkotikai).
 
Žmogus neturi laiko kasdien būti gamtoje ir, prarasdamas ryšį su ja, praranda gyvasties, veiklios gyvybinės energijos, kūno ir dvasios žvalumą skatinantį šaltinį. Gamta teikia žmogui ne tik fizinę stiprybę, malonumą, gerą nuotaiką, bet ir psichinę iškrovą bei dvasinę atgaivą po įtempto protinio darbo, priverstinės statinės būsenos. Pavasarį, atbudus gamtai, savotiškai kartu su ja atgimsta ir žmogus. Jį vitališkai traukia atbudusi gamta, gaivus oras judesių laisvė. Vaikui tuo labiau gyvybiškai reikalingas sąlytis su gamta jos gydomasis ir sveikatinamasis poveikis, teikiantis kūnui ir protui poilsį, atsipalaidavimą, fizinės ir dvasinės stiprybės.

Nejudriai gyvenant sulėtėja medžiagų apykaita, organizmas mažai sunaudoja kalorijų. Jei žmogus sočiai valgo, vartoja riebų maistą, dažnai padidėja jo kūno masė. Antsvoris yra žalingas žmogaus sveikatai.
Norint džiaugtis gyvenimu, reikia fiziškai lavintis, judėti, rasti jėgų ir valios fiziškai tobulintis. Gamta ne visada atleidžia už fizinį tingumą, pasyvumą ar neveiklumą.

Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja:
  Ne mažiau kaip 30 min. vidutinio intensyvumo fizinio krūvio 5 kartus per savaitę;
  Ne mažiau kaip 20 min. didelio intensyvumo fizinio krūvio 3 kartus per savaitę...
...nes judėjimas:

• mažina tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis;
• mažina aterosklerozės riziką,
• gerina audinių tolerancija gliukozei – veikia kaip II tipo cukrinio diabeto profilaktinė priemonė,
• saugo nuo nutukimo,
• stabdo kaulų retėjimo procesą,
• silpnina psichologinio streso poveikį,
• mažina tikimybę susirgti kai kuriomis onkologinėmis ligomis – storosios žarnos, krūties vėžiu,
• stimuliuoja imuninę sistemą,
• palaiko raumenų tonusą, jėgą ir ištvermę, sąnarių, sausgyslių ir raiščių elastingumą, didina sąnarių paslankumą,

Vaikui judėjimas – įgimta savybė, troškimas veikti, būti aktyviam, išreikšti save, ką nors daryti. Tai ypač aiškiai pasireiškia vaikystėje.

Kad ir kokia svarbi ir būtina vaiko įgimta savybė impulsyviai judėti, jos nepakanka žmogaus gyvenime. Žmogaus fizinė veikla yra tokia sunki ir sudėtinga, kad tam vaikai yra ruošiami pamažu, sistemingai, nuolat mokant kaskart vis sudėtingesnių judesių ir veiksmų.

Šiaulių visuomenės sveikatos biuras, remdamasis PSO rekomendacijomis, ragina vaikus judėti:
  Ne mažiau kaip 60 min. vidutiniu intensyvumu kasdien;
  Ne mažiau kaip 30 min. dideliu intensyvumu kasdien...
...nes judėjimas yra viena iš būtinų sąlygų sveiko vaiko raidai ir stiprina visus fizinio pajėgumo elementus:

• jėgą,
• ištvermę,
• greitumą,
• lankstumą,
• vikrumą,
• judesių koordinaciją,
• pusiausvyrą.

Atkreipiame dėmesį, kad fiziniai pratimai turėtų atitikti žmogaus individualų pajėgumą. Dozuojant fizinį krūvį, reikia atsižvelgti į amžių, lytį, svorį, bendrą fizinį pasirengimą, lėtines ligas, žmogaus motyvaciją.
 
Šiaulių miesto visuomenės sveikatos biuro specialistai ragina – JUDĖKIME SVEIKATOS LABUI ir kviečia į šiai dienai skirtus renginius „Šiaurietiškas ėjimas – sveikatai“:
 
2012 m. gegužės 11 d.
12.30 val. Medelyno vidurinės mokyklos stadione;
15.00 val. Rėkyvoje (renkamės prie Rėkyvos kultūros centro).
 
Sportuosime kartui su TAFISA pasaulio sporto visiems žaidynių simboliu „Šauliuku“!
Organizatorius: Šiaulių m. savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Rėmėjas: LR Sveikatos apsaugos ministerija

Šiaurietiškas ėjimas yra veiksmingas gydant kvėpavimo ir kraujotakos sutrikimus, stuburo ligas, osteoporozę, Parkinsono ir Alzheimerio ligas. Jis puikiai tinka ir vyresnio amžiaus bei turintiems antsvorio žmonėms.

Poveikis sveikatai:

• mažina riebalinio audinio atsargas, susikaupusių toksinų poveikį, „blogojo“ cholesterino kiekį, didina „gerojo“ cholesterino kiekį;
• padidina plaučių tūrį iki 30 proc., stiprina kvėpavime dalyvaujančius raumenis, gerina plaučių savybę pasisavinti deguonį;
• stiprina širdies raumenį, mažina kraujospūdį, pulsą, sumažina širdies infarkto tikimybę;
• einant su lazdomis dirba daugiau nei 90 proc. visų kūno raumenų, stiprina pilvo ir nugaros raumenis, padeda išsaugoti taisyklingą laikyseną, stiprina kaulų struktūrą, sumažina osteoporozės tikimybę;
• reguliuoja žarnyno veiklą;
• gerina miegą, stiprina imuninę sistemą, gerina smegenų aprūpinimą krauju, susikaupimo ir pastabumo savybes;
• stiprina pasitikėjimą savimi, gerina psichinę savijautą, ugdo dvasinį aktyvumą ir kūrybiškumą, šalina besikaupiančią agresiją;
• neigiamą streso energiją paverčia teigiama judėjimo energija, sumažina streso hormono kiekį.

Tik iš šalies atrodo, kad šiaurietiškas ėjimas skirta senukams, kurie tvirčiau jaučiasi pasiramsčiuodami lazdele. Iš tiesų, po treniruotės visi pajusime, kad „turime“ ne tik kojų, bet ir nugaros, kitų kūno dalių raumenis, kurie nelavinami yra silpni, ir dėl to daugelio laikysena yra netaisyklinga, vargina nugaros skausmai, netaisyklingas kvėpavimas neleidžia efektyviai aprūpinti deguonimi galvos smegenų.
 
Pagal PSO informaciją parengė: Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus specialistė Asta Ivoškienė

Informacija iš www.sam.lt