Sprendimas kreiptis į psichologą dažnai ateina ne staiga, o po ilgesnio vidinio svarstymo. Žmogus gali ilgą laiką bandyti „susitvarkyti pats“, ignoruoti nuovargį, nerimą ar liūdesį, kol galiausiai pajunta, kad įprasti būdai nebeveikia. Tuomet natūraliai kyla klausimas – kaip išsirinkti psichologą, kad pagalba būtų reali, o ne dar vienas nusivylimas? Nors pasirinkimas gali atrodyti painus, aiškūs kriterijai padeda sumažinti neapibrėžtumą.
1. Įsivardinti dėl ko ieškote psichologo
Pirmasis žingsnis – sąžiningai įsivardyti, dėl ko ieškote pagalbos. Tai nebūtinai turi būti tiksliai suformuluota problema ar diagnozė. Kartais pakanka suvokimo, kad „man per sunku“, „nebesusitvarkau su emocijomis“, „nuolat jaučiu įtampą“ ar „stringu santykiuose“. Vis dėlto kuo konkrečiau suprasite savo sunkumus, tuo lengviau bus rasti specialistą, turintį patirties būtent toje srityje. Vieni psichologai daugiau dirba su nerimo, depresijos, panikos simptomais, kiti – su santykių, savivertės ar prisirišimo problemomis, dar kiti specializuojasi traumų, netekčių ar ilgalaikių vidinių konfliktų temose.
2. Psichologo išsilavinimas ir profesinis pasirengimas
Ne mažiau svarbu pasidomėti specialisto kvalifikacija. Lietuvoje psichologu vadinamas asmuo, baigęs psichologijos bakalauro ir magistro studijas. Vis dėlto vien akademinis išsilavinimas dar negarantuoja gilaus terapinio darbo. Daugelis psichologų papildomai studijuoja psichoterapiją – tai kelerių metų podiplominės studijos konkrečioje terapijos kryptyje. Tokie specialistai paprastai geba dirbti su gilesniais emociniais sunkumais, ilgalaikiais pasikartojančiais modeliais ir traumine patirtimi. Taip pat svarbus ženklas, jei psichologas dalyvauja supervizijose, nuolat kelia kvalifikaciją ir pats yra praėjęs asmeninę terapiją – tai rodo brandų ir atsakingą požiūrį į profesiją.
3. Terapijos metodai ir darbo stilius
Dažnai žmones glumina terapinių krypčių gausa. Kognityvinė elgesio terapija, schemų terapija, psichodinaminė, egzistencinė ar humanistinė terapija gali skambėti painiai ir teoriškai. Tačiau klientui nebūtina išmanyti šių metodų detaliai. Kur kas svarbiau tai, ar psichologas geba paprastai paaiškinti, kaip jis dirba, ko galima tikėtis iš terapijos proceso ir kaip bus suprantama pažanga. Aiškumas suteikia saugumo – jei po kelių susitikimų vis dar nesuprantate, kas vyksta terapijoje ir kaip tai turėtų jums padėti, verta apie tai kalbėtis atvirai.
4. Asmeninis ryšys – esminė terapijos dalis
Itin svarbus aspektas renkantis psichologą yra asmeninis ryšys. Terapija remiasi pasitikėjimu, todėl be emocinio saugumo gilesnis darbas tampa neįmanomas. Pirmųjų susitikimų metu verta stebėti savo vidinius pojūčius: ar jaučiatės išgirsti, ar jūsų patirtys priimamos be vertinimo, ar galite kalbėti atvirai. Net labai patyręs specialistas gali jums netikti, jei tarp jūsų neužsimezga ryšys. Tai nėra nei kliento, nei psichologo klaida – žmonės tiesiog skirtingi.
5. Leiskite sau rinktis ir keisti
Svarbu suprasti ir tai, kad terapija ne visada iš karto suteikia palengvėjimą. Kartais pradėjus kalbėti apie sunkias temas, emocijos gali net sustiprėti. Tai nebūtinai reiškia, kad specialistas netinka ar terapija neveikia. Tačiau jei ilgą laiką jaučiate, kad terapija „stovi vietoje“, kad jūsų poreikiai nėra girdimi arba kad specialistas per mažai prisitaiko prie jūsų tempo, turite teisę tai kelti kaip temą. Atviras pokalbis apie tai dažnai tampa svarbia terapinio darbo dalimi.
Taip pat verta leisti sau rinktis be kaltės jausmo. Psichologo pasirinkimas nėra galutinis sprendimas visam gyvenimui. Normalu apsilankyti pas kelis specialistus ir tik tada nuspręsti, su kuo norite tęsti darbą. Psichologinė pagalba nėra paslauga „iš mandagumo“ – tai procesas, kuriame svarbiausias esate jūs ir jūsų vidinė gerovė.
Apibendrinant, tinkamo psichologo paieška – tai ne vien racionalus sprendimas, bet ir jautrus, asmeniškas procesas. Derindami aiškų savo poreikių suvokimą, specialisto kvalifikacijos įvertinimą ir dėmesį vidiniam ryšiui, sukuriate tvirtą pagrindą terapijai. Skirdami laiko šiam pasirinkimui, investuojate ne tik į problemų sprendimą, bet ir į gilesnį savęs pažinimą bei ilgalaikį emocinį stabilumą.
Padėk sau
Skaityti daugiau
