vaistai.lt

1985

Išgirdę produkto apibūdinimą „kartus“ greičiausiai susiraukiate: „Neskanu”. Vis dėlto netradicinės medicinos žinovai siūlo nestumti kartumynų į šalį, verčiau pasidomėti, kuo gi jie naudingi mūsų organizmui.

Tikriausiai jau esate girdėjusi, kad gydytis galima ne tik vaistais. Gydo viskas: garsai, kvapai, spalvos. Netgi įvairūs skoniai. Tiesa, gydymas skoniu – mažai žinoma refleksoterapijos rūšis. Ir visai be reikalo. Manoma, kad liežuvyje, kaip ir pėdose, yra daugybė biologiškai aktyvių taškų, susijusių su tam tikrais organais. Jų veiklą galima pagerinti veikiant atitinkamus skonio receptorius. Pavyzdžiui, su skrandžiu susiję liežuvio viduryje esantys skonio receptoriai, su širdimi – pats jo galiukas. Nelygu, kokio skonio (saldaus, sūraus, rūgštaus ar kartaus) skonio produktas valgomas, aktyvėja ir tam tikrų organų veikla. Beje, kad tam tikri organai suaktyvėtų, maisto nebūtina net ir nuryti – pakanka jį maždaug 10 min. palaikyti burnoje. Apie saldų ar sūrų maistą šįkart nekalbėsime, šių skonių produktai mūsų valgiarašštyje kasdienybė. Verčiau pakalbėkime apie aitrius ir karčius produktus. Iš kokių produktų galima pasisemti šio skonio ir kokia iš to nauda.

Ridikai

Nedaug kas juos mėgsta, tačiau šie šakniavaisiai neįtikėtinai vertingi. Ridikuose gausu vertingiausių aminorūgščių, mineralinių medžiagų, vitaminų, fermentų, eterinio aliejaus (tiesa, būtent jis suteikia ne itin malonų kvapą). Dažnai valgomi ridikai spartina medžiagų apykaitą, stiprina imunitetą, gerina virškinimą, mažina skysčių perteklių organizme ir net veikia kaip antibiotikai. Beje, skirtingose ridiko dalyse yra nevienodas vertingų medžiagų kiekis. Prie pat šaknies (kurią šeimininkės paprastai išmeta) daugiausia vitamino C, traškus viduriukas turtingas vertingo organinio cukraus, o daržovės viršūnėlėje, iš kurios auga lapai, gausu virškinimą gerinančio liejaus.
Kam netinka. Ridikų, kad ir kokie vertingi jie būtų, nereikėtų valgyti sergantiesiems virškinamojo trakto ligomis (ypač ligai paūmėjus), inkstų uždegimu, neseniai patyrusiems infarktą žmonėms.

Krienai

Skirtingai nei ridikų, šios aštraus, kartoko skonio daržovės niekas nepeikia ir vartoja bent jau kaip prieskonį. Liaudies medicinoje krienai nuo seno žinomi kaip veiksmingas vaistas. Jie naikina bakterijas, gydo uždegimus, dezinfekuoja burnos ertmę, stiprina dantenas. Tiesa, pirktiniuose tarkuotuose krienuose gydomųjų savybių ne kažin kiek. Verčiau pirkti šviežias šaknis ir tarkuoti patiems (sutarkavus reikėtų tuoj pat sumaišyti su citrinų sultimis, kad nepatamsėtų ir ilgiau negestų). Mėgstantieji kulinarinius eksperimentus gali pasigaminti tokio pagardo: 2 kg pomidorų pertrinti per sietelį, sumaišyti su 400 g tarkuotų krienų ir 200 ml aliejaus. Pagal skonį pasūdyti ir laikyti šaldytuve. Suvartoti per savaitę.
Kam netinka. Tie, kam nerekomenduojama valgyti ridikų, neturėtų valgyti ir krienų.

Garstyčios

Garstyčios – ridikų ir krienų „giminaitės“, veikiančios panašiai - antiseptiškai. Tiesa, jos turi dar vieną gydomąją savybę: stiprina nervus, veikia raminamai. Garstyčių sėklos yra aitraus, deginančio skonio, tačiau jį suteikia ne kokios nors nuodingos, o gydomųjų savybių turinčios medžiagos – glikozidai, fermentai, riebalinis aliejus. Garstyčios skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, gerina virškinimą, todėl yra puikus prieskonis sunkiau virškinamiems patiekalams gardinti.
Kam netinka. Garstyčių turėtų atsisakyti sergantieji inkstų ligomis, taip pat tie, kuriuos vargina išsiplėtę odos kapiliarai ir gausus kūno plaukuotumas.

Greipfrutai

Karstelėjęs šių citrusinių vaisių skonis patinka toil gražu ne visiems. O jei kas ir nusprendžia suvalgyti skiltelę kitą, tai dažniausiai pirmiausia kuo kruopščiausiai nulupa ne tik žievelę, bet ir kiekvieną skiltelę gaubiančias odeles. To daryti kaip tik ir nereikėtų, nes daugiausia vertingų medžiagų yra tose karčiose odelėse ir... sėklose. Ne veltui greipfrutai laikomi vienais vertingiausių vaisių. Jie gerina kepenų veiklą, o juose esanti ypatinga medžiaga inozitolis veiksmingai degina riebalus. Be to, greipfrutai valo kraujagysles, mažina „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje, tonizuoja nervų sistemos veiklą, padeda susikaupti, nugena nuovargį, yra puiki priemonė, gelbstinti nuo virusų.
Kam netinka. Greipfrutai netinka tik žmonėms, alergiškiems citrusiniams vaisiams. Visi kiti jų drąsiai gali valgyti. Tiesa, nereikėtų pamiršti, kad greipfrutų sultimis negalima užgerti jokių vaistų.

Kava

Jei esate įpratę gerti silpną saldintą kavą, turbūt nustebsite – anoks čia kartumynas. Tačiau nesaldinta stipri kava išties gana aitri. Šiuo aromatingu gėrimu piktnaudžiauti nevalia, tačiau vienas kitas puodelis kartais neprošal. Kava tinka susirgus kvėpavimo takų ligomis (stimuliuoja už kvėpavimą atsakingą smegenų sritį). Kavos patariama gerti ir sergantiesiems astma. Be to, kavoje yra vertingų mineralinių medžiagų ir aminorūgščių.
Kam netinka. Kavos reikėtų atsisakyti sergantiesiems hipertonija, širdies ir kraujagyslių ligomis.

Kartusis šokoladas

Šokoladas – toks daugelio mėgstamas skanėstas, kurio karčiu nesinori vadinti. Tačiau saldumynų mėgėjai mieliau renkasi pienišką šokoladą. Ir blogai daro, nes pienas neutralizuoja kakavoje esančius bioflavonoidus ir antioksidantus. Išties vertingas yra tik tikras juodasis šokoladas (kuo daugiau kakavos, tuo vertingesnis ir tuo... kartesnis). Neseniai šveicarų mokslininkai paskelbė, kad pakanka kasdien suvalgyti po 60 g. šokolado, ir kraujagyslių kalkėjimo bei trombų susidarymo rizika sumažėja perpus. Be to, karčiajame šokolade nemažai kofeino ir teobromino, kurie stimuliuoja, didina darbingumą. Beje, šokolado savybes tyrę mokslininkai nustatė, kad jame esantis teobrominas kosulį malšina geriau už bet kokius vaistus.
Kam netinka. Šokolado nereikėtų valgyti diabetikams, tačiau tokiu, kuriame daug kakavos ir mažai cukraus, retkarčiais net ir jie gali pasimėgauti.