Nors ir dauguma lietuvių renkasi gerti vandenį iš čiaupo be filtro, vis tik kone kas dešimtas šalies pilietis vartoja jį iš šulinių, rodo viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Vilmorus“ Lietuvos gyventojų apklausa. Tačiau, kaip įžvelgia specialistai, šiame vandens šaltinyje gali slėptis ne tik kenksmingi, bet ir mirtį galintys sukelti elementai. Tačiau tai – toli gražu ne vienintelis vandens tipas, kurio patartina vengti.
Didėja įvairių ligų ir infekcijų rizika
„Šuliniuose esantis vanduo gali turėti kenksmingų elementų. Į šį vandens rezervą toksiškos medžiagos ir netgi mikroorganizmai patenka per kritulius, besiskverbiančius dirvožemiu. Tokio neapdoroto vandens vartojimas gali turėti įtakos sveikatai. Todėl itin svarbu reguliariai tikrinti šulinio vandens kokybę, jį išvalyti, o esant galimybei rinktis kitus alternatyvius geriamojo vandens šaltinius“, – pabrėžia šeimos gydytojas Vidmantas Dovydėnas.
Spalio–lapkričio mėnesiais atlikto tyrimo duomenys atskleidė, kad net 7,9 proc. apklausos dalyvių vandenį semia būtent iš šulinio. Kaip išskiria gydytojas, vartojant tokį vandenį padidėja įvairių susirgimų rizika: „Geriant šį vandenį galimos ne tik alerginės reakcijos, kaip, pavyzdžiui, bėrimai, odos raudonis, bet ir žarnyno ar skrandžio infekcijos. Tą sukelti gali įvairios bakterijos, teršalai. Vartojant užterštą vandenį savijauta pablogėti gali ne tik sveikiems, bet ypač lėtinėmis ligomis sergantiems, o žala gali būti ilgalaikė.“
Gali būti gyvybiškai pavojingas
Remiantis „Vilmorus“ statistika, iš visų apklaustųjų vandenį iš šulinių dažniau geria vyrai (8 proc.), vyresni nei 70 metų senjorai (9,7 proc.), neturintys vidurinio išsilavinimo (21,6 proc.), bedarbiai (19 proc.), iki 500 eurų per mėnesį uždirbantys asmenys (10,3 proc.) ir žmonės, gyvenantys kaimo vietovėse (21 proc.). Taip pat, kaip atskleidė statistika, pastaroji lietuvių grupė dažniausiai iš visų apklaustųjų jaučia tokius simptomus, kaip raumenų mėšlungis (33 proc.), silpnumas (42,9 proc.) ar vidurių užkietėjimas (21 proc.). Anot mediko, tam įtaką gali daryti ir geriamas vanduo, kuris užmiesčio teritorijose neretai yra imamas tiesiai iš šachtinių šulinių.
„Vis tik kaimo gyventojai gana dažnu atveju neturi tinkamos prieigos prie vandentiekio, tad vandenį vartoja tą, kurį gauna iš pastatytų šachtinių šulinių. Vis tik tai gali daryti svarbią įtaką bendrai žmonių savijautai, o tą greitai gali pajausti ypač pagyvenusio amžiaus žmonės. Dažnai sakoma, kad vanduo – gyvybės šaltinis, tačiau jis taip pat gali kelti ir pavojų, jei yra vartojamas užterštas“, – pabrėžia šeimos gydytojas V. Dovydėnas.
Vandens someljė Aistė Miliūtė antrindama gydytojai priduria, kad šulinio vanduo nėra gruntinis, kas reiškia, jog jame gausu nepageidaujamų organizmui medžiagų, kurios gali sukelti ir mirtį.
„Šulinio vanduo – paviršinis, tai toli gražu ne tas pats, kas gruntinis vanduo. Jį gyvybiškai pavojinga gerti dėl nitritų, nitratų, o ypač vaikams. Tokio vandens vartojimas gali baigtis netgi mirtimi. Žinoma, naudojant specialų filtrą, galima šį vandenį išvalyti, tačiau kartu bus pašalinti ir mūsų organizmui reikalingi mineralai“, – išskiria A. Miliūtė.
Pavojų organizmui kelia ir filtruotas vanduo
Vandens someljė pabrėžia, kad apskritai filtruotas vanduo nėra naudingas žmonėms, nes jį vartojant skatinama organizmo dehidratacija. Kaip atskleidė „Vilmorus“ atliktas tyrimas, filtruotą vandenį gerti renkasi 14,1 proc. lietuvių, tarp kurių daugiausia vilniečiai (16,6 pro.) ir kaimų gyventojai (14,3 proc.).
„Geriant tokį vandenį mūsų organizmas būna ne „pagirdytas“, o kaip tik „išvalomas“, pašalinant kūne esančius reikalingus mineralus. Nieko nenutiks, jei toks vanduo bus vartojamas su saiku, tačiau greta to būtina gerti mineralinį vandenį. Jau turimi duomenys parodė, kad lietuviai vartoja drastiškai per mažai vandens. Greta to dalis gyventojų netgi ir gerdami vandenį, sukelia dehidrataciją savo organizme ir tik dėl to, nes pasirenka netinkamą skysčių tipą“, – įžvelgia A. Miliūtė.
Padėk sau
Skaityti daugiau
