KTU mokslininkės: ar iš tikrųjų žinome, ką reiškia sveikai gyventi?

Aplink daug mitų, kaip gyventi sveikai – ką valgyti, kaip sportuoti, kaip ilsėtis. Sveika gyvensena – sritis, kurioje gausu išgalvotų istorijų, mitų ar sprendimų, kuriems įtaką daro sveikos gyvensenos mados. Dažnai šioje informacijos gausoje sunku atskirti tiesą nuo išgalvotų istorijų.

Kuo sveikoje gyvensenoje svarbus holistinis požiūris ir ką tai apima? Kaip nepakliūti į mitybos madų pinkles? Šiuos ir kitus klausimus aptaria Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkės ir dėstytojos, kurios ekspertinėmis žiniomis dalijasi su studentais sveikos gyvensenos paskaitų metu.

„Holistinis požiūris į sveiką gyvenseną reiškia, kad visi elementai – psichinė, fizinė gerovė, aplinkos veiksniai – yra svarbūs sveikatai“, – dalijasi Laura Daniusevičiūtė-Brazaitė, biomedicinos mokslų daktarė ir KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų (KTU SHMMF) docentė.

Holistiniai įrankiai sveikam gyvenimo būdui

Holistinio požiūrio į sveikatą ypatybės apima švietimą, pagalbą sau, gyvenimo būdo pokyčius, skatinančius geresnę savijautą. Holistinis požiūris į sveikatą apima kūną kaip visumą. Visi žmogaus aspektai, įskaitant jo fizinę, psichinę, emocinę ir dvasinę sveikatą, vertinami kaip prisidedantys prie jo bendros sveikatos gerovės.

„Holistinis sveikatos požiūris skatina idėją, kad norint sveikai gyventi, reikia subalansuoti savo gyvenimo fizinius, psichologinius, socialinius ir dvasinius aspektus. Pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas ligų prevencijai, gyvenimo būdo korekcijai ir jo stebėsenai. Gyvenimo būdo peržiūra ir stebėsena kuria ilgalaikį pokytį žmonių elgsenoje. Sveikos gyvensenos pasirinkimų derinys žmogaus kasdieniame gyvenime – mityba, mankšta, laisvalaikio veikla ir socialinė sąveika – apriboja greitus pasirinkimus“, – teigia L. Daniusevičiūtė-Brazaitė.

Docentė sako, kad su studentais „Sveikos gyvensenos“ modulyje nagrinėja ne tik fizinę, bet ir psichologinę gerovę – kodėl svarbu kontroliuoti emocijas, suprasti smegenyse vykstančius procesus, išmokti, kaip iš psichologinės ir fiziologinės pusės sau padėti, kad neįvyktų perdegimas, pervargimas.

„Įrankių, padedančių kurti sveiką, subalansuotą ir laimingą gyvenimo būdą, yra daug, bet galima išskirti keletą sričių – fizinis aktyvumas, tinkama mityba, psichologiniai įrankiai. Psichologiniais sveikos gyvensenos įrankiais galėtų būti jogos praktika ar užsiėmimas savo hobiu. Tačiau svarbu nepamiršti, kad fizinis aktyvumas yra svarbiausias sveikos gyvensenos veiksnys, padedantis pagerinti psichologinę būklę“, – sako L. Daniusevičiūtė-Brazaitė.

Svarbu atskirti mitus nuo tikrovės

Mitybos mados – dažnas šių dienų reiškinys, į kurio pinkles nesunku pakliūti.

„Mitybos mados atsiranda dėl dviejų tarpusavyje labai susijusių priežasčių – žmonės nori stebuklingo recepto, o verslas nori parduoti stebuklingą receptą. Akylas stebėtojas gali pamatyti, kad su kiekviena nauja mada atsiranda ir didžiulis asortimentas, palaikantis naują madą – nuo specializuotų produktų iki programėlių, knygų, trenerių, konsultantų, stebuklingų miltelių…“, – sako Aelita Zabulionė, KTU Maisto instituto Juslinės analizės mokslo laboratorijos vadovė.

Pasak mokslininkės, mitybos mados dažniausiai remiasi vienu, iš konteksto išimtu faktu, kuris pateikiamas poliarizuotame kontekste – susidaro įspūdis, kad žmonija iki šiol kažko nežinojo, bet dabar tarsi staiga praregėjo. „Vartotojus tokios mados pavergia naujumu ir nerealiais pažadais, kad jų gyvenimai (akcentuoju, ne mityba, ne savijauta ir net ne fizinė būklė, o gyvenimai – taip dažnai pristatoma) iš esmės ir be pastangų pasikeis į gera“.

A. Zabulionė teigia, kad vadovavimasis mitybos madomis gali sukelti ir rimtų sveikatos problemų.

„Mados labai retai kalba apie balansą, harmoniją, nes jos parduoti neįmanoma. Dažniausiai sudievinamas koks nors produktas ar ideologija, arba kažkas yra sumenkinama, smerkiama. Įprastai liepiama apsiriboti labai maža tam tikrų produktų grupe, o tai užkerta kelią pilnavertei ir įvairiai mitybai. Dažnu atveju tai atneša ir nemažai sveikatos problemų – organizmas lieka nualintas, nes neužtikrinama pilnavertė mityba ir siekiant „atsigriebti“ už padarytą žalą čiumpama nauja mada, o tai ilgainiui gali privesti prie gydymo reikalaujančių sveikatos būklių, sutrikusio santykio su maistu bei valgymo sutrikimų atsiradimo“, – pabrėžia KTU mokslininkė

Ji sako, jog visada atsiras tų, kurie kažką nori parduoti ir nemąstydami objektyviai siūlys tą išganingą sprendimą, ir visada bus tų, kurie tuo metu gyvenime neturi resursų ilgalaikiams, vertingiems pokyčiams ir nori greito bei paprasto sprendimo.

„Svarbu skaityti maisto produktų ir papildų etiketes, suvokti, kaip ta informacija turi derėti prie mūsų sveikatingumo tikslų. Svarbu žinoti pagrindines gaires ir mąstymo kelią, kad žinotumėme, kur ir kokios informacijos ieškoti. Tai, mano nuomone, ir yra svarbiausias aspektas – mokėti atskirti kas tikra ir verta pasitikėjimo, o kas – tik pigūs triukai, skirti įtikinti ir parduoti daugiau“, – pataria A. Zabulionė.

Fizinis aktyvumas – būtinas kaip vanduo ar maistas

„Fizinis aktyvumas užtikrina gera savijautą, gerą laikyseną, gerą raumenų tonusą, mažina stresą, gerina miego kokybę. Fizinis aktyvumas (ypač daug sėdintiems) yra būtinas kaip vanduo ar maistas mūsų organizmui“, –  sako KTU lengvosios atletikos rinktinės trenerė Ernesta Karaškienė.

Susipažinus su judesių įvairove ir galimybėmis, galima pasirinkti tuos, kurie labiausiai tinka prie individualaus gyvenimo būdo, tačiau nepamiršti įtraukti mobilumo pratimų.

„Mobilumas – tai pilna sąnario judesių amplitudė iki natūralaus aplinkinių audinių apribojimo (raiščių, sausgyslių ar raumenų). Jei sąnarys neturi pakankamai mobilumo, dažnai įsijungia kompensaciniai judesiai ar mechanizmai, o tai padidina traumų riziką, didina raumenų disbalansą. Todėl mobilumo pratimai turėtų būti įtraukti į kasdienę veiklą“, – teigia E. Karaškienė.

Trenerė studentams sveikos gyvensenos paskaitų metu veda TRX treniruotes.

„TRX – tai sistema, kurioje pratimai atliekami naudojant savo kūno svorį. Pratimų sudėtingumą galima pritaikyti kiekvienam – tiek silpnam, tiek stipriam, o treniruoklis pasižymi didele pratimų įvairove. Bendro fizinio krūvio pratimai ir treniruotės stiprina mūsų kūną visapusiškai“, – sako E. Karaškienė.

Norinčius sužinoti daugiau apie sveiką gyvenseną, išmokti atskirti sveikos gyvensenos mitus nuo tikrovės ir pasisemti patirties iš savo srities specialisčių – kviečiame rinktis laisvai pasirenkamą KTU „Sveikos gyvensenos“ modulį.

Informacija iš:

Image: FreeDigitalPhotos.net