Maistas iš namų virtuvių: prieš perkant verta pasitikrinti, kas gamina

Tortai, desertai, įvairūs užkandžiai ar pietūs į namus – tokio maisto pasiūlymų socialiniuose tinkluose ir kitose internetinėse prekybos platformose šiandien netrūksta. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena, kad gaminti maistą namuose ir tiesiogiai jį parduoti vartotojams galima, tačiau ši veikla turi būti registruota VMVT teisės aktų nustatyta tvarka, o gamintojas privalo laikytis maisto saugos ir higienos reikalavimų.  

Ką svarbu žinoti gaminantiems maistą namuose 

Fiziniai asmenys tam tikrus maisto produktus gali gaminti namų sąlygomis ir tiesiogiai tiekti juos galutiniams vartotojams pagal supaprastintą VMVT tvarką.  

Kadangi namų virtuvė nėra prilyginama profesionalioms maisto gamybos patalpoms, tokiai veiklai nustatyti atskiri reikalavimai – t. y., apibrėžta kokius produktus galima gaminti, kokiais kiekiais ir kokių maisto saugos bei higienos reikalavimų būtina laikytis. Šie reikalavimai įtvirtinti VMVT direktoriaus 2019 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. B1-649 „Dėl Mažais kiekiais gaminamo ir tiekiamo galutiniams vartotojams maisto tvarkymo reikalavimų patvirtinimo“. 

Norint vykdyti šią veiklą, VMVT galima registruoti vieną iš dviejų veiklos rūšių: 

• 10.72.MK – kepyklos veiklą ir miltinių produktų gamybą mažais kiekiais; 

• 10.85.0.GMK – paruoštų valgių ir patiekalų gamybą mažais kiekiais. 

Nuo 2019 m. gruodžio, įsigaliojus supaprastintai maisto gamybos namuose tvarkai, VMVT jau užregistravo 896 kepyklos ir miltinių produktų gamybos mažais kiekiais veiklos vykdytojus bei 461 paruoštų valgių ir patiekalų mažais kiekiais gamintoją. Šie skaičiai rodo, kad galimybė pradėti nedidelį maisto verslą savo namų virtuvėje sulaukia nemažo susidomėjimo. 

VMVT specialistai pabrėžia, kad vien tai, jog maistas pagamintas namų aplinkoje, savaime nereiškia, kad jis mažiau saugus. Tokio maisto saugą lemia tai, kaip organizuojamas gamybos procesas: kokios žaliavos naudojamos, ar laikomasi asmens ir gamybos higienos reikalavimų, ar žali produktai atskiriami nuo jau paruoštų, ar užtikrinama tinkama laikymo temperatūra, saugus transportavimas ir produktų atsekamumas. 

Didesnė rizika vartotojams gali kilti tais atvejais, kai maisto tvarkymo veikla vykdoma jos neįregistravus teisės aktų nustatyta tvarka. Tokiu atveju nėra galimybės įvertinti maisto gamybos sąlygų, patikrinti, kaip užtikrinami maisto saugos reikalavimai ir produktų atsekamumas, taip pat aiškiai nustatyti už maisto saugą atsakingą asmenį. 

Graži torto nuotrauka socialiniame tinkle – dar ne kokybės garantas 

Perkant maistą socialiniuose tinkluose ar kitose internetinės prekybos platformose VMVT rekomenduoja įvertinti ne tik patrauklias desertų ar kitų patiekalų nuotraukas, kainą ar kitų pirkėjų atsiliepimus, bet įsitikinti, kad maistą siūlantis asmuo veiklą vykdo teisėtai. 

Vartotojui turi būti aišku, kas pagamino ir parduoda maistą. Maisto tvarkymo subjektas turi nurodyti savo vardą ir pavardę, kontaktinius ir veiklos duomenis bei VMVT suteiktą maisto tvarkymo subjekto registracijos numerį. 

Jeigu pardavėjas nenori atskleisti savo tapatybės, nenurodo, kur vykdo veiklą, nepateikia veiklos registracijos duomenų ar negali suteikti informacijos apie produkto sudėtį, pagaminimą bei jo laikymo sąlygas, VMVT rekomenduoja nerizikuoti ir tokio maisto nepirkti. 

Ar maisto pardavėjas maisto tvarkymo veiklą vykdo teisėtai, vartotojai bet kuriuo metu gali pasitikrinti VMVT interneto svetainėje skelbiamame Maisto tvarkymo subjektų sąraše. Kilus abejonių dėl maisto saugos ar prekybos teisėtumo, apie galimus pažeidimus reikėtų pranešti VMVT. 

Internetinė prekyba išlieka VMVT akiratyje 

VMVT periodiškai stebi internetinę prekybą maistu, įskaitant maisto pardavėjų pasiūlymus socialiniuose tinkluose. Patikrinimai atliekami tiek planine tvarka, tiek gavus vartotojų pranešimų, skundų ar kitos informacijos apie galimus pažeidimus. 

Dažniausiai patikrinimų metu nustatoma maisto tvarkymo ir asmens higienos reikalavimų pažeidimų, netinkamos maisto produktų laikymo sąlygos, nepakankamas žaliavų ir paruošto maisto atskyrimas, neužtikrintas produktų atsekamumas, netinkamas ženklinimas ar neišsamiai pateikta informacija apie alergenus. Pasitaiko atvejų, kai veikla vykdoma jos neįregistravus. Nustačius pažeidimų, poveikio priemonės taikomos atsižvelgiant į jų pobūdį ir keliamą riziką.