Mūsų imuninė sistema – it sudėtingas specifinių ląstelių, audinių ir organų, kurie dirba išvien, tinklas. Tinklas, kovojantis su infekcijomis, virusais, grybeliais. Stipri imuninė sistema užtikrina organizmo atsparumą įvairioms ligoms. Be to, anot naujesnių analizių ir mokslinių publikacijų, padeda išvengti senatvinių degeneracinių ligų, kaip Alzheimerio ar Parkinsono ligos. Dar įdomesnis faktas, kad stiprią, sveiką imuninę sistemą turintys vyrai, moterų akimis, yra ženkliai patrauklesni.
Deja, šiuolaikinis gyvenimo būdas ir tempas pakiša koją ir mūsų imunitetui. Miego stoka, daug riebalų ir cukraus turintis maistas, rūkymas, alkoholis, sėslus gyvenimo būdas, stresas ir kt. faktoriai lemia imuninės sistemos silpnėjimą.
Metodų ir preparatų imuninei sistemai stiprinti pasirinkimas didelis, tačiau šįkart prisiminsime natūraliausius jų – augalus, kurie nuo seno vartojami gynybiniams organizmo mechanizmams stiprinti. Tai ežiuolė, česnakas, imbieras ir ginkmedis.
Ežiuolė
Medicinoje ežiuolė (lot. Echinacea) yra seniai žinoma ir populiari priemonė kovoje su peršalimu. Augalas kilęs iš Amerikos ir ten kultivuojamas jau nuo 1800 metų. Neilgai trukus ežiuolė atkeliavo ir į Europą. O labiausiai išpopuliarėjo po 1920 metų, kai Vokietijoje imtasi išsamių tyrimų dėl augalo naudingųjų savybių ir šalutinių poveikių. Svarbiausios yra trys medicinoje naudojamos ežiuolės rūšys: siauralapė, blyškioji bei rausvažiedė.
Ežiuolėje galime rasti visą kompleksą bioaktyvių medžiagų. Dalis jų veikia prieš mikrobus, virusus, grybelius. Kita dalis veikia imuniteto ląsteles ir stiprina bendrą imuninį atsparumą. Mūsų imuninei sistemai aktualiausi ežiuolės biokomponentai yra fenoliai. Fenoliai kontroliuoja įvairių fermentų ir ląstelių receptorių aktyvumą, pasižymi stipriomis antioksidacinėmis savybėmis. Alkilamidai, taip pat esantys ežiuolėje, naudingi kvėpavimo takams, kaip ir polisacharidai ar glikoproteinai.
Po įvairių laboratorinių analizių ir ežiuolės preparatų pritaikymo praktikos nustatyta, jog šis augalas efektyviai stiprina imuninę sistemą bei gali pagelbėti, jei jos preparatus pradedama vartoti vos tik pajutus pirmuosius simptomus. Tačiau gydomosios ežiuolės savybės susirgus nėra tokios stiprios kaip kai kurių kitų augalų. Kita vertus, ežiuolė pasižymi ne tik imuninę sistemą stiprinančiomis savybėmis, bet ir teigiamu efektu sergant šlapimo takų ar dantenų uždegimu, pienlige.
Ežiuolės nerekomenduojama gerti žmonėms, alergiškiems graižažiedžių šeimos augalams. Taip pat nepatariama ežiuolės preparatų vartoti ilgai ar duoti vaikams iki šešerių metų. Dėl ežiuolės vartojimo vyresniems vaikams ar nėščiosioms tikslinga pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Pravarčiausia būtų gerti skystus arba kapsuliuotus ežiuolės preparatus su tiksliomis dozuotėmis, mat sveikatai reikšmingas efektas gaunamas suvartojant 1000 miligramų ežiuolės tris kartus per dieną. Tokį dozavimą sunkiau pasiekti geriant ežiuolės arbatas.
Česnakas
Česnakas – visame pasaulyje plačiai paplitęs ir naudojamas prieskoninis augalas. Praeityje, kol dar nebūdavo sintetinių vaistų ir antibiotikų, česnakas tapdavo pirmąja gydymo priemone siaučiant tokioms epidemijoms, kaip difterija, cholera, šiltinė. Medicininė česnako istorija susijusi ne tik su epidemijomis ar imuninės sistemos stiprinimu. Pastaraisiais metais daugiau dėmesio atkreipta į česnako poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai bei į kraują skystinančias savybes.
Vienas didžiausių česnako, kaip imunitetą stiprinančio augalo, tyrimų buvo atliktas 2001 metais. Savanoriai kasdien vartodavo specialaus česnako ekstrakto. Prasidėjus peršalimo sezonui pastebėta, jog jie sirgo rečiau. O jei ir susirgdavo, pasveikimo laikas buvo greitesnis. Tiems, kurie mėgsta česnako kvapą ir skonį, rekomenduojama negailėti šio prieskonio į mėgstamus patiekalus. Be to, galingą atkirtį peršalimui pasigaminsite į šimtą gramų medaus įmaišę 10 gramų smulkinto česnako. Tie, kuriems grynas česnakas teigiamų emocijų nesukelia, gali rinktis iš daugybės česnako preparatų rūšių. Kai kurie česnako preparatų gamintojai žada, jog net neatsirūgsite česnaku vartodami jų produkciją.
Pagrindiniai česnako biokomponentai, kurie padeda mūsų imuninei sistemai kovoti su svetimkūniais, yra sieros dariniai (dėl to česnakas turi tokį ne visiems malonų kvapą).
Tai aliinas, alicinas, dialilsulfidas. Taip pat česnako galvutėje gausu amino ir organinių rūgščių, eterinių aliejų, fermentų, mineralų, vitaminų.
Česnakas naudingas apsaugai nuo viršutinių kvėpavimo takų ligų arba greitina pasveikimą jomis jau susirgus, apsaugo nuo peršalimo, pasižymi cholesterolio, cukraus kiekio kraujyje mažinančiu aktyvumu. Maža to, natūraliai pareguliuoja kraujospūdį, slopina trombocitų agregaciją. Yra įtarimų, jog česnakas gali padėti apsisaugoti ir nuo vėžio, tačiau kol kas viskas – tik tyrimų stadijoje.
Atsargiai česnaką vartoti rekomenduojama skrandžio problemų turintiems žmonėms, pavyzdžiui, sergantiems gastritu. Visiškai česnako atsisakyti turėtų žmonės, kurių kraujo krešumas sumažėjęs.
Imbieras
Aromatinga, aitriai saldi imbiero šaknis labai mėgstama Azijos virtuvėje. Čia ją deda į karštus patiekalus, daržovių salotas, vaisių desertus. Imbiero šaknies šiuo metu galima nusipirkti ir bet kurioje maisto prekių parduotuvėje pas mus. Šaltuoju sezonu jos pardavimai itin šokteli aukštyn. Ir ne veltui.
Nuo seno imbieras visų pirma buvo naudojamas įvairiems virškinimo trakto sutrikimams gydyti: meteorizmui šalinti, spazmams malšinti. Taip pat kaip saugi ir efektyvi priemonė slopinti pykinimui ir vėmimui (ypač aktualu nėščiosioms). Moderniosios medicinos laikais išsiaiškinta ir kitokia imbiero nauda.
Imbiere yra stipriu priešuždegiminiu poveikiu pasižyminčių bioaktyvių medžiagų – gingerolių. Tai svarbu ne tik bendram organizmo uždegimui slopinti, kai mus puola virusai ir bakterijos, bet ir sergant tokiomis uždegiminėmis ligomis, kaip reumatoidinis artritas. Įvairūs imbiero šaknies fenoliai pasižymi stipriu antioksidaciniu poveikiu, o seskviterpenai slopina rinovirusus – vieną pagrindinių virusų šeimų, kuri sukelia peršalimą.
Imbiero arbata su medum – ne tik puodelis šilto gėrimo žvarbią dieną. Imbieras šildo iš vidaus, skatina medžiagų apykaitą ir prakaitavimą. Dar daugiau, skatina su prakaitu išsiskirti ir specifinę mūsų organizmo medžiagą dermiciną, kuris padengia odą ir apsaugo nuo tokių bakterijų, kaip Escherichia coli, Staphylococcus aureus, Candida albicans.
Be to, gerinama kraujo cirkuliacija ir išsivalymas, mažinamas cholesterolio kiekis kraujyje.
Veiksmingas ir paprastas „žieminės“ arbatos receptas yra virinti kelis imbiero šaknies gabalėlius 300 ml vandens apie dešimt minučių, pridėti cinamono ir medaus. Tokią arbatą gaminti šviežiai ir gerti porą kartų per dieną.
Ginkmedis
Įvairios augalo ginkmedžio rūšys nuo seniausių laikų naudojamos Azijos ir Šiaurės Amerikos medicinoje. Botanikai teigia, kad savo sudėtimi vertingesnės Azijos ginkmedžių rūšys (pvz.: korėjinis arba sibirinis ginkmedžiai).
Tiesa, tam, kad gautume teigiamų poveikių mūsų sveikatai, vartojamas ginkmedis turi būti išskirtas specialiomis priemonėmis ir metodais.
Ginkmedyje gausu farmakologinių komponentų, pavyzdžiui, saponinų ginsenozidų, poliacetileno darinių, polisacharidų. Šaknų ir lapų ekstraktuose esančios bioaktyvios medžiagos veikia kaip natūralūs imunomoduliatoriai. Palaiko imuninę homeostazę, didina atsparumą ir efektyvų pasipriešinimą ligoms. Ląsteliniame imuniteto lygmenyje didinamas makrofagų fagocitozinis aktyvumas (gebėjimas „praryti“ kenksmingus mikroorganizmus), skatinamas medžiagų, kurios žaloja ir ardo mikrobus, išsiskyrimas. Sustiprinama limfocitų funkcija, didinamas specifinių antikūnų išsiskyrimas.
Standartizuotas ginkmedžio ekstraktas pasižymi ir antibakteriniu poveikiu – neleidžia bakterijoms kolonizuoti kurios nors organizmo vietos. Priešvirusinį poveikį lemia virusų dauginimosi, plitimo, poveikio mažinimas. Didinamas imunoglobulinų aktyvumas prieš virusus.
Ne paslaptis, kad ginkmedis naudojamas ir atminčiai, smegenų kraujotakai gerinti, taip pat periferinei kraujotakai palaikyti, kai šąla ar tirpsta galūnės.
Visgi ginkmedžio preparatų turėtų vengti aukštu kraujo spaudimu besiskundžiantys žmonės, nėščios moterys, kamuojami įvairių širdies rimto sutrikimų ar nemigos.
Jei nesate tikri, ar bet kuris iš minėtų augalų preparatų Jums tinka, visuomet pasikonsultuokite su sveikatos specialistu.
Linkime išlikti sveikiems visą šaltąjį sezoną ir visus metus!
Šaltiniai
Bucci LR. Selected herbals and human exercise performance. Am J Clin Nutr. 2000;72(suppl):624S-636S.
Glatthaar-Saalmuller B, Sacher F, Esperester A. Antiviral activity of an extract derived from roots of Eleutherococcus senticosus. Antiviral Res. 2001;50(3):223-8.
http://www.medicalnewstoday.com/articles/252684.php
http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/23123794
Audrė Bartaševičiūtė
Informacija iš:
Image: FreeDigitalPhotos.net
Padėk sau
Skaityti daugiau
